6 skyrius

552 31 0
                                    

Niekaip negalėjau patikėt tuo, ką mato mano akys. Vaikinai irgi stovėjo išsižioję ir visi išbalę.

"E..E..Emily?"-mano gerklėje susidarė didžiulis gumulas

"Ko visi žiūrit, kaip į vaiduoklį?"-mergina garsiai nusijuokė

"Ką tu čia po velnių darai?"-Liam ir Louis pabudo iš transo būsenos

"Gyvenu čia jau kurį laiką ir stebiu jus. Galvoju, kaip čia susigražint Niall"-kaip visada savim pasisitikinčiai atsakė ji

"Tu gal proto netekai?!"-surėkiau

"Po kurio laiko supratau, kad man tavęs reikia. Už tave geresnio nebuvo"-tęsė

"Ir niekada nemaniau, jog susidėsi su tokia verksne ir netikėle, kaip Selena"-pridūrė

"Klausyk, geriau nustok šnekėt nesamones, nes netyčia galiu pamiršt, kad esi moteris"-supykau

"Nusiramink, kačiuk, žinau, kad ir tu manęs dar tikrai nepamiršai. Buvau tau pirma, todėl esu tikra, kad greitai vėl būsi mano, Niall. Tau reikia tikros moters, o Seleną patrauksiu iš mūsų kelio ir atmerksiu tavo akis"-pamerkė akį ir nuėjo

"Ar jūs po galais juokaujat?!"-įsiutau

"Kaip dar šitas gyvenimas išsiknisinės iš manęs ir Seli?!"-pradėjau rėkt ant visos gatvės

"Brolau, nusiramink. Mes esam viešoj vietoj"-Liam padėjo ranką man ant peties

"Negaliu tuo patikėt"-susiėmiau už galvos

"Nusiramink. Emily tik žaidžia. Jai visada patiko žaist tavo jausmais ir dabar grįžo tik paerzint, nes žino, kad esi laimingas ir jai tai nepatinka. Emily kaip psichopatė. Nepamiršk jos žodžių, kad esi priklausomas nuo jos ir niekda nesugebėsi mylėt kitos taip, kaip mylėjai ją, o dabar, kai esi su Seli, ji suprato, kad jau seniai nebėra padėties šeimininkė, Niall"-Louis

"Taip, tu teisus. Neleisiu jai sugriaut, to kas man šventa"-palinksėjau

"Sakysi Selenai?"-paklausė Liam

"Nežinau. Ji supyks, jei nepasakysiu, o anksčiau ar vėliau pati sužinos, nes Emily tikrai nesėdės pakampėj"-atsidusau

Su vaikinais buvom iki vėlumos. Namo grįžau jau naktį. Užlipęs į kambarį, pamačiau miegančią Seleną. Jos žadint nenorėjau, todėp nusprendžiau, kad viską papasakosiu rytoj. Žinau, jog tai įskaudins ją, bet privalau pasakyt tiesą, nes paskui gali būt dar blogiau.

***

Selena P.O.V

Ryte pramerkusi akis šalia savę neradau Niall. Naktį girdėjau, kaip jis grįžo, todėl esu tikra, kad jis namie. Labai tingiai nutipenau iki pirmo namo aukšto. Atėjusi į virtuvę, išvydau savo vaikiną kaip visada darantį pusryčius.

"Labas rytas"-tariau

"Labas, princese"-atsisuko jis

"Atleisk, kad grįžau labai vėlai"-priėjo prie manęs

"Viskas gerai, aš nepykstu"-šyptelėjau

"Mum reikia pasikalbėt, mažute"-Niall visas įsitempė

"Kas atsitiko?"-sunerimau

"Pasakysiu, jei pažadėsi, kad nesinervinsi"-žiūrėjo tiesiai man į akis

"Stengsiuosi nesinervint. Žinai, jog negaliu pažadėt, nes esu nervų kamuolys"-atsakiau

"Pameni, kai prašiau Harry pašniukštinėt apie tavo praeitį mūsų pažinties pradžioj?"-paklausė jis

"Taip"-linktelėjau

"Ir norėdamas susitaikyt pasakojau savo istoriją?"-tęsė

"Taip, su kažkokia Emily"-dar kartą palinksėjau

"Taigi..Emily..ji čia..vakar susitikom ją su vaikinais ir dabar ta kalė ruošiasi mus išskirt, nes galvoja, kad turi vis dar tokią pačią įtaką man"-po šių Niall žodžių pajutau savo akyse besikaupiančias ašaras

"Ar tu jai vis dar kažką jauti?"-paklausiau

"N..n.."

"Negali man to atsakyt, nes esi pasimetęs.."-nutraukiau vaikiną

"Juk žinai mano atsakymą, Seli. Niekada tavęs nepalikčiau dėl senų praeities šmėklų. Aš jos net nemylėjau, manau. Tai tik buvo liguistas mano proto užvaldymas"-paėmė mano rankas

"Aš labai bijau, Niall"-pravirkau

"Jeigu ji tikrai mus išskirs? Jeigu tu mane paliksi dėl jos?"-susinervinau

"Ne, ne, ne, mažute, taip niekada nebus. Mes tiek iškentėjom, kol pagaliau gavom užsitarnautą laimę, tai negi manai, kad leisiu, tai kalei viską iš mūsų atimt? Aš esu niekas be tavęs, supranti tai?"-Niall stipriai mane suspaudė savo glėby

"Prisiekiu nudėsiu ją savo rankom"-sukūkčiojau mėlynakiui į krūtinę

"Viskas gerai, meile, mes neleisim Emily manipuliuot mūsų santykiais. Svarbiausia yra laikytis išvien ir netikėt ja"-glostė mano viršugalvį

"Po egzaminų mudu susikrausim lagaminus ir kur nors skrisim pabūt dviese, gerai? Kalėdas galėsim atšvęst Mullingar'e pas mano močiutę su visa šeima. Neprileisiu Emily prie tavęs nė per kilometrą"-švelniai sujungė mūsų lūpas

"O dabar nusiramink ir nustok verkt. Prisiekiu, kad mes niekada daugiau nesiskirsim"-nušluostė mano ašaras

"Gerai"-tariau

"Paprašysiu tavo tėvo, kad atsiųstų pas mus pora apsauginių tuo atveju, jei Emily bandytų čia įeit. Neleisiu jai prisiartint prie šių namų. Vos pasirodys, iškart bus išmesta"

You saved meWhere stories live. Discover now