Vaikštau palei vandenyno krantą. Įkvėpiu oro. Įkvėpimas trūkčioja. Tuoj pravirksiu .Ašaromis, sūriomis ,kaip šis vandenynas, paspringsiu. Vandenyno ašaromis.
Aš toli nuo senu draugų. Jie toli. Aš toli. Mes toli vienas nuo kito. Paskutinis kartas ,kai su jais kalbėjau, man buvo baisu. Tai buvo tarsi karas. Pikti šūksniai. Žodžiai paliko žaidzas. Žaizdas mano širdyje, kuri paskendusi ašarose. Vandenyno ašarose.
Dar nesuprantu kodėl. Kodėl tau sunku palaikyti mane. Ar aš tokia didelė našta? Žvelgiau į tavo akis. Bet jos tamsios. Tu tamsus. Ar tavo krūtinėje nėra vietos dar vienai širdžiai? Atsakyk.
Įlipau į traukinį. Nežinau ,kur jis važiuos. Bet žinau ,kad toliau. Toliau nuo senų draugų. Toliau nuo tavęs. Toliau nuo pačios savęs.
Virpu. Įkvėpimai vėl trūkčioja. Gaudau orą. Dustu. Jaučiuosi ,kaip ta maža žuvelė vandenyne. Ji irgi gaudė orą. Aš irgi gaudau orą. Priverkiau visą vandenyną, o dabar jame skęstu. Man trūksta oro.
Traukinys sustojo. Išlipau. Čia tamsu. Tamsu kaip tavo akyse. Mano širdis suvirpėjo. Prisiminimai dužo. Žuvelė užduso. Seni draugai palaidoti. O tu pasimetei savo akyse. Ten taip tamsu. Kažkada esi sakęs ,kad buvau tavo šviesa. Tavo maža liepsnelė. Tokia šilta, ryški. Matyt tu užpūtei ją. Užpūtei mane. Savo mažą liepsnelę. Dabar tu paklydęs, o aš užgesusi.
Labas :)) Aš visai nežinau, kaip pavadinti ,tai ką parašiau. Todėl atiduosiu garbę, tai padaryti savo skaitytojams. Man įdomu, kaip pavadinsite ,tai. Nuotraukoje ,kurią įkėliau parašyta Virpu. Nemeluosiu. Rašydama virpėjau.
YOU ARE READING
Egzistencija be gyvybės
RandomRašydama atskleidžiu save. Atpalaiduoju mintis ir atveriu širdį. Čia sudėjau savo miniatiūras, o galbūt ir ne tik. Nežinau ar tai ką rašau turi tiklsą, įdomią pagrindinę temą ar mintį, bet man tai patinka it tikiuosi ,jog patiks ir jums :)
