Bėgu miško keliu, šaukdama tavo vardą, tikėdama, kad tu dar čia, šalia manęs,bet tai beprasmiška...tu nebe mano rankose, tu mirties. Dar prisimindama ,kai gulėjome ant šaltos žolės, kai verkdavome kartu su lietumi. Grąžink man tuos laikus miško vėjau! Ar girdi? Noriu mirti ir būti vėl su tavimi, bet pažadėjau tau jog būsiu šio miško sergėtojair saugosiu tavo paslaptį, kol mirties rankos neabglėbs ir mane...
Bet dabar vis tebestoviu prie upės, kurios srovėje tebeplaukia tavo kraujas. Laukdama tavęs ,net žinodama ,jog tu nebegrįši.
YOU ARE READING
Egzistencija be gyvybės
RandomRašydama atskleidžiu save. Atpalaiduoju mintis ir atveriu širdį. Čia sudėjau savo miniatiūras, o galbūt ir ne tik. Nežinau ar tai ką rašau turi tiklsą, įdomią pagrindinę temą ar mintį, bet man tai patinka it tikiuosi ,jog patiks ir jums :)
