Tai Tik Pradžia

2.36°

"Man labai gaila, bet dėl rimtų operacijų mes privalėjome jūsų merginai sukelti dirbtinę komą"
"Ar tai nepakenks jai?"
"Ne, Jiems tai nepakenks, bet kada mergina pabus neaišku" pasakė gydytojas.
"Kaip suprasti jiems?"
"Jūs dar nežinojote? Jūsų mergina laukiasi" šyptelėjo ir mano veide užsiliepsnojo šypsena.
"Kiek laiko?"
"Keturios savaitės"
"Galiu ją pamatyti?" gydytojas linktelėjo ir apsisukęs nuėjo turbūt į savo kabinetą, o aš nuėjau prie specialios palatos. Gyliai įkvėpiau ir palenkęs rankeną įėjau į vidų. Selena gulėjo lovoje tarsi miegotu, jai buvo sutvarstyta galva ir dešinė ranka.
Priėjau prie savo mergytės ir paėmiau jos ranką.
"Mažute, pabusk. Dėl manęs ir mūsų vaikelio" nusišypsojau ir net nepajutau kaip akyse susitvenkė ašaros, uždėjau ranką ant jos pilvo. "Dieve, aš toks laimingas jog turiu tave. Prašau duok bent ženklą jog mane girdi" paprašiau ir pažvelgiau į ją.
"Selena, prašau" tariau ir staiga pajutau silpną rankos spustelėjimą.
"Myliu tave labiau nei ką nors kitą, myliu jus" sušnabždėjau.

Selena
Nežinau kaip, bet aš pabudau, bet ne savo kūne. Aš mačiau viską iš šalies, taip pat savo kūną. Mačiau kaip į palatą įeina Harry ir paima mano kūną už rankos.
"Mažute, pabusk. Dėl manęs ir mūsų vaikelio" nusišypsojo vaikinas ir uždėjo ranką man ant pilvo, mačiau jog jo akyse susitvenkė ašaros. Jis žino. Jis žino! "Dieve, aš toks laimingas jog turiu tave. Prašau duok bent ženklą jog mane girdi" paprašė jis. Duočiau tau ženklą, jeigu tik žinočiau kaip...
"Selena, prašau" tarė ir staiga pajutau kaip atsijungiu nuo antrojo pasaulio.
Netrukus ir vėl pabudau, bet šįkart savyje. Iš visų jėgų stengiausi duoti vaikinui ženklą ir galiausiai man pavyko, aš spustelėjau jo ranką, bet tai reikalavo labai daug jėgų.
"Myliu tave labiau nei ką nors kitą, myliu jus" išgirdau paskutinius žodžius ir užmigau, o gal praradau samonę...

Louis
"Kaip ji?" paklausė Paul.
"Išgyvens, dabar palatoje Harry. Jam labai skaudu"
"Suprantu jį tad atšaukiau šį turą, Selenos sveikata tikrai labai svarbi ir brangi, o ypač jums"
"Taip, ji mums labai brangi" tariau ir padėjau ragelį.
"Zayn, Liam, Niall, turas atšauktas" pasakiau ir nuėjau prie merginų. Jos visos buvo šoko būsenos.
"Kaip jūs?" paklausiau, bet gavau tik tuščius žvilgsnius.
"Ji gyva. Jai nieko blogo nenutiko. Nusiraminkite" lėtai pasakiau.
"Lou..." sukukčiojo El ir puolė man į glėbį.
Pamačiau juodaplaukį ateinantį ir kaip jis atsisėda šalia Pezz, paima jos rankas į savo rankas ir kažką sušnabždą.

Zayn
Šis įvykis suartino mane ir Perrie. Aš ją myliu labiau nei ji gali įsivaizduoti. Sunku apsimesti draugu, kai taip stipriai myli.
Mačiau jog El sėdi su Lou apsikabinę. Jie tobula pora ir tinka vienas kitam.
Priėjau prie Pezz ir atsisėdau šalia.
"Perrie, Selenai viskas gerai" tariau ir paėmiau jos rankas į savasias.
"Bijau tau tai pasakyti, bet aš myliu tave... Labiau nei bet kada anksčiau..." tariau ir staiga lyg mergina pabustu, jos gražiosios akys kurias aš myliu sužibo ir ji apsikabino mane.
"Aš taip pat tave myliu" tarė ji tyliai ir aš nusišypsojau.

Selena
Pramerkusi akis pamačiau nuostabų vaizdą. Harry sėdėjo ant kėdės ir miegojo, tačiau jo kairė ranką ilsėjosi ant mano pilvo. Paėmiau vaikino ranką ir jis iškart atsimerkė.
"Selena" tarė lyg netikėdamas ir pašoko nuo kėdės, priėjo prie manęs ir pažvelgė į akis.
"Maniau jog tavęs netekau"
"Aš čia, ir ne viena" šyptelėjau ir pajutau garbaniaus švelnias, putlias lūpas priglundant prie manųjų.