|He's my miracle|

9.

  -Tuomet kas yra?-Niall atsistojo priešais mane.

-Man skauda.

-Atsiprašau. Aš nežinojau, kas man tuo metu buvo. Aš nieko neprisiminiau, kol ta mergina man visko neišklojo.-Ni sušnabždėjo.

-Ne. Man skauda ne dėl to. Man skauda visą kūną ir šiek tiek dusina.

-Tave reikia vežti į ligoninę.-Niall išsigando.

-Ne. Aš žinau kas man yra.

-Pasakyk man, Emile..-Niall tarė drebančiu balsu.

-Aš mirštu. Aš sergu labai sunkia liga.-sukūkčiojau.

-Ką? Kada prakeiktai man ruošeisi tą pasakyti?!

-Aš išvis nenorėjau tau to sakyti.-sušnabždėjau dar vienai ašarai palikus mano skruostą.

-Aš maniau, kad tu kitokia ir neslepi nieko nuo manęs. Pasirodo klydau. Šaunu, Delilah! Nebenoriu su tavimi turėti nieko bendro daugiau!-Niall suurzgė ir apsisukęs ir įsėdęs į savo automobilį išvažiavo.

Sukūkčiojau dar labiau. Negaliu patikėti, kad dėl mano ligos jis mane atstūmė. Aš maniau, jog jis myli mane.

Apsisukau ir patraukiau nežinomomis gatvėmis. Nenoriu grįžti į Niall namus, nes jis kaip ir liepė nesirodyti jo akyse, tad vėliau paskambinsiu Dianai, kad atvežtų mano daiktus, kai susirasiu kokį viešbutuką.

Prie manęs sustojo juodas džipas tamsintais langais ir iš jo išlipo vaikinas.

-Sveika, lėlyte.

-Ar aš jus pažįstu?-pasitraukiau per žingsnį nuo jo.

-Aw, tai Horan nepasakojo į kokį velnią jis įsivėlė. Ką gi. Manau, jog laisvai jį prisiviliosim pasiimdami tave.-apsilaižė lūpas.

Dabar tai įkliuvau. Juk Niall minėjo apie kažkokį Campbell, kuris trokšta jo mirties. Bet kam jam reikia manęs? Juk su Niall viskas baigta.

-Galit imt mane, nors ir nužudyt. Vistiek jam nerūpiu, mes išsiskyrėm.-nusivaliau šlapius skruostus.

-Oh, tai vis dėlto išsigando mūsų. O gal tu jam ir nerūpėjai, pabuvai tiesiog žaisliukas?-tarė pašaipiai.-Vistiek pasiimsim tave, manau, kad tavo maža burnytė sugeba kažką gero, ne vien kalbėti.-tarė ir sugriebė mano ranką.

-Paleisk mane.-pasimuisčiau.

-Norėtum.-pajutau smūgį ir tamsa akyse.

-Po trijų dienų-

-Ji bent gyva? Manau per stipriai jai užtrenkei, ji jau trečia para neatsibunda.-kažkas tarė.

-Nesvarbu ar ji gyva ar ne, svarbu prisivilioti nors vieną Horan gaujos narį.-atsakė kitas.

Pramerkiau akis. Buvau pririšta prie kėdės, o mano drabužiai buvo kruvini.

-Jau prabudai, lėlyte?-prie manęs priėjo tas pats su kuriuo kalbėjau gatvėj.-Aš dar neprisistačiau, koks aš nemandagus. Esu Kipras Campbell, o tu būsi?

-Tavo mama.-tariau su sarkazmu ir pajaučiau kaip jo ranka susiduria su mano skruostu.

-Neišsikalinėk ir sakyk normaliai!-suriko.

-Emilė Delilah Horan.-nusprendžiau paerzinti berniuką.

-Tu juk nerimtai?-nusijuokė.

-Rimtų rimčiausiai. Mano vyras suras jus vieną po kito, vos sužinos, kad mane pagrobėt.-stengiausi nesusijuokti.

-Po velnių! Dabar tikriausiai netik Horan ieškos mūsų, bet ir Tomlinson su Styles! O ką dar kalbėti apie gaujas su kuriomis jie sutaria! Horan mus radęs nudirs odas, kad prilietėm jo žmoną!-pradėjo panikuoti.

Išgąsdinau berniuką, nors tai ir nėra tiesa. 

Aš Niall jau neberūpiu ir jis neišgelbės manęs...