|He's my miracle|

1.

  -Emilės POV-

-Brangute, prašau kiekvieną dieną skambink man, o jeigu jausiesi labai prastai tuoj pat grįžk namo.-mama paėmė mano rankas.

-Mama, po velniais! Susitaikyk su mintimi, kad aš dingsiu! Ir nevaidink, kad tau rūpi.-pavarčiau akis.

-Tu esi mano kraujo ir kūno dalis Delilah. Aš tave savyje po širdimi devynis mėnesius nešiojau.

-Ak, neapsimetinėk. Juk tu bandei manimi atsikratyti ir sveikinu tau pavyko! Nes šia liga susirgau per tave! Ir žinai kodėl aš noriu paskutines dienas praleisti Dubline? Ogi todėl, nes ten yra vienintelis žmogus kuriam rūpėjau ir jam nebuvo svarbu, kad aš esu šlykšti ir neturtinga! Viso gero Klaudija! -sušukau ir apsisukusi nuėjau į lėktuvą.

Susiradusi savo vietą lengvai atsidusau. Štai ir vėl. Vėl susitiksime Niall... Užmerkiau savo apsunkusias akis ir užmigau, nes vis dėl to čia Niujorke jau 1 valanda ryto.

-Niall POV-

-Diana, ar matei mano sportinę aprangą?

-Ne, kodėl klausi?-sesuo kyštelėjo galvą į mano kambarį.

-Šiandien man juk treniruotė.-sumurmėjau.

-Ai tiksliai. Šiandien pagaliau išrinksim Harry šokėja.-šyptelėjo.

-Pagaliau jis neverks, kad kiekvienas turim palaikymo šokėja, o jis kaip pagalys vienas švenčia.-sukikenau ir pakėliau megztinį nuo grindų, kuris gulėjo po stalu ir iš jo iškrito nuotrauka.

Mūsų su Emile nuotrauka.

Mano rankos pradėjo drebėti. Sukandau virpančią lūpą.

-Tai ji?-Diana paėmė nuotrauką.

-Ji.

-Ar tu jos pasiilgai?

-Labai. Niekuomet nenustojau apie ją galvoti, nors ir kaip bandžiau ją pamiršti.-sušnabždėjau.

-Tai kodėl pas ją nenuskrendi?

-Aš buvau užimtas. Koncertai, turai, varžybos. Manęs vadovai niekur neišleidžia. Bet šį rudenį nuvyksiu į Niujorką ir bandysiu surasti ją.-menkai šyptelėjau.

-Aw, mano broliukas suaugo!-Dia apsikabino mane.

-Nesutraiškyk manęs.-sukikenau.

-Emilės POV-

-Po 7h-

Pagaliau atskridau! Ir čia Dubline jau 13 valanda. Kojos nutirpo. Kaip pasiilgau šios gražios Airijos! Išlipusi iš lėktuvo atsiėmiau savo bagažą ir pradėjau eiti link senųjų Niall namų, nes jie buvo arti. Tikiuosi jis vis dar ten gyvena. Pradėjau niūniuoti įvairias melodijas ir netrukus atsidūriau vietoje. Atsargiai drebančiomis rankomis pabeldžiau į duris. Jas atidarė blondinė.

-Laba diena, ar čia gyvena Niall Horan?-paklausiau drebančiu balsu.

-Taip, ar jį jums pakviesti?-tos merginos akcentas buvo toks pat kaip Niall.

-Ne, nereikia. Supainiojau namus.-sumelavau ir apsisukusi pradėjau eiti man dar nežinomomis Dublino gatvėmis.

Netrukus priėjau kažkokį stendą, kuriame buvo rašoma, kad šiandien 13.10h bus renkama futbolo palaikymo komandos šokėja. Išsišiepiau, nes nuo mažens mėgau šokti, tad tikrai ten turėčiau papulti! Atranka vyks stadione prie Jessie namų, kurie taip pat nėra labai toli, tad nieko nelaukusi pradėjau eiti link jų, nes turiu nueiti per 6 minutes. Po ilgo skubėjimo pagaliau atsidūriau stadione ir palikusi lagaminą nuošalėje, atsistojau tarp kitų konkurenčių į eilę.

Netrukus pasirodė ta pati blondinė iš Niall namo...