Killer // Z.M ✔️

22 Dalis

<Zayn>

Baigęs su Lacey, ėjau toliau ieškoti kitų.Patraukiau į tą pačia vietą, kur bėgo Leah.Derėtų ją surasti, vistiek uždarysiu į rūsį.Šis kelias, kuriuo ji bėgo veda į aklavietę, tad teks jai slėptis kažkur kambaryje.
Sugavau merginą, kuri man įėjus nori pasprukti pro mane.
-Prisibėgiojai? - Pašaipiu balsu paklausiau Leah.Ji bandė pasprukti, daužydama mane, bet sugavęs jos riešus sustabdžiau ją.
-Einam - Paliepiau.Net nemaniau, kad ji eis savo noru, tad teko, kaip ir kitas - tempti.Atrakinau duris vedamčias į rūsį ir pirmai leidau eiti Leah, jog nepaspruktų.
-Kas čia per vieta? - Paklausė.
-Pamatysi - Atsakiau.Pravėriau sunkias, melatines duris ir įstūmiau Leah ten, greit užverdamas duris ir išsitaukęs raktą užrakinau jas.Ji šūkavo ir rėkė, jog atidaryčiau duris, bet tai ignoraves išėjau iš ten.

-

Ėjau atidarinėdamas kambarių duris, ieškodamas kitos merginos.Penktą radau Grace ir palikau ją pririšta prie kėdės, dabar man reikia surast dar kažkurią.Tai buvo Delilah.Bus sudėtinga.
Nuvedžiau ją į tą patį kambarį, kur buvo ir Grace pririšta.
-Štai, imk - Įdėjau jai į ranką peilį. - Tu arba ji.Turi ją nužudyti, jei ne, tuomet aš nužudysiu tave.Nukankinsiu.Jei nori, kad greit ji mirtų, durk į širdį, arba perpjauk gerklę, yra ir kitokių būdų, tavo pasirinkimas.
Viską pasakiau jai tyliai į ausį, jog Grace negirdėtų.Pavarčiau akis, kai Delilah tiesiog apsiverkė vietoje.Nekreipes per daug į tai dėmėsio, nuėjau kiek toliau.Stebėjau Delilah veiksmus, o ji nieko nedarė, praėjus porai minučių.
-Imkis veiksmų, nes pati mirsi - Pagrasinau ir ji pažvelgus į mane, dėjo žingsnį link Grace.
-Nereikia, Delilah. - Grace supratus, ką liepiau padaryti Delilah, prašneko.Žinojau, kad greitu metu ji to nepadarys, tad geriau paieškosiu kitų.
-Išeinu, bet kai grįšiu, ji turi būti negyva.Susiimti patariu, o ne žliumbti - Perspėjau ją ir išėjau iš kambario, po savęs užrakindamas duris.

-Tikrai patartina slėptis dviese - Kiek nusistebėjau, kai radau Tia su Delise, besislėpiančias dviese.
-Neuždraudei - Atsikirto Delise.
-Ne, bet tai nėra gera mintis - Atsakiau.
-Koks skirtumas.Radai, kas dabar? - Tia įsiterpė.
-Jums pasisekė - Menkai šyptelėjau.
-Oh, taip tikrai - Delise pasakė.
- Tia, tau aplamai nieko nedarysiu.Na, o Delise... - Tariau, pažvelgdamas į ją. - tu galėsi miegoti normalioje lovoje su pusryčiais.
-Jei ta normali lovą yra tavoji, tai atsisakau - Atsakė ši.
-Galvoji neturiu kitų kambarių? Tu aplamai, turėtum džiaugtis, jog kai miegi, mes dar nieko nedarom - Piktokai atkirtau, nenuleisdamas akių nuo jos.Ji iškart nuleido akis į žemę.
-Jei netinka, tuomet miegok kur ir visos.
-Tinka - Tarė.Jos charakteris mane nervino.Pažvelgiau į Tia, kuri išėjo iš kambario.
-Eik - Paliepiau prieš mane stovinčiai merginai.Ji nusekė paskui Tia.Ėjau paskui jas, iki kol priėjom duris, kur buvo jau buvo trys merginos.Pririšau Tia ten ir grįžau į koridorių.Delise, radau toje pačioje vietoje, kaip ir palikau, liepdamas nebandyti bėgti.Bent pradeda klausyti.Atrakinau duris, kurios buvo netoli manojo kambario ir ten užrakinau Delise.Na ką, beliko rasti Rebecca.Linksmiausioji dalis.
Nebuvo likę daug kur ieškoti, tad gana greit ją radau, Rebecca sedėjo koridoriaus gale visai nesislėbdama.Ji pati net pasidavė.Jos elgesys mane nustebino.
-Ką galiu pasakyti.Tu paskutinė ir suteiksiu tau laisvę - Tariau, perbraugdamas su nykščiu jai per žandą.Jos akys iškart sužibėjo.
-Juokauji?
-Ne - Atsakiau. - Eime.
-To negali būti - Stebėjosi ji. - Juk aš galiu tave įskūsti.
-Aš suteiksiu tau laisvę, kurios senai troškai.Dingsi iš šios vietos - Pasakiau, šiek tiek šyptelėdamas, bet greit surimtėjau.
Visą kelią vesdamasis ją, įtikinėjau, jog suteiksiu laivę, iki kol nepriėjom durų.
-Tai neišėjimas - Rebecca susiraukė.
-Šhh, stebėk - Atsakiau jai ir atrakinęs paprastas kambario duris įleidau ją pats įeidamas.Po savęs uždariau duris.
-Tu melavai?
-Ne. - Pavarčiau akis. - Sakiau, stebėk.
Priėjęs prie lango pravėriau šiek tiek sulūžusias balkono duris.Rebecca priėjo prie manęs.
-Tai čia išėjimas?
-Kaip matai - Pasakiau, pažvelgdamas į kopečias vedančias žemyn. - Juk sakiau, išėjimo nerasit.O dabar lipk, kol nepersigalvojau.
Rebecca pažvelgė į mano akis, tarsi netikėdama, bet tada perlipus balkoną, kopečiomis pradėjo leistis žemyn.Buvo pakankamai aukštai, kad žmogus užsimuštų.Tai nebuvo vienintelis išėjimas, turėjau atsarginį, nes šis jau sugadintas.Pamojavau Rebeccai, kai ji užlipo ne ant tos kopetėlės ir krito žemyn.Ji tėškėsi, nugara ant žemės.Kokia kvaila ji buvo, nejaugi ji tikrai patikėjo, kad paleisiu ją, ar bent kažkurią iš čia? Kvaila blondinė, kaip ir jos sesuo.Dabar abi mirusios.
Atsidusęs iš kišenės išsitraukiau cigarečių pokelį su žiebtuvėliu ir pridegiau vieną cigaretę.Tuoj užuodę krauja, atbėgs išalkę šunys.Net nereik nerimauti, jog ji išgyvens.Surūkęs cigaretę numečiau ją žemyn ant betono ir apsisukęs išėjau iš to kambario.