Taviją tėvai išsiunčia į vienuolyna, taip jos atsikratydami. Nors čia ją globoja gera vienuolyno vyresnioji, būsimoji vienuolė supranta, kad neturi pašaukimo būti vienuole, ir kad jos kitokia prigimtis. Ji pabėga iš vienuolyno, tačiau ir namie daros...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Tu turbūt juokauji?-suprunkštė Waliyha pašaipiai mane nužvelgdama.-Tu į vienuolę nė kiek nepanaši.
-Esu be abito, tad nemanau, jog kažkas taip pat suprastų, kas aš esu.
-Žinai, tai keista. Tau nedraudžiama bendrauti su vyrais?
-Ne. Vienuolės nėra kunigai. Mes galime, bet kada iš ten išvykti, susirasti vyrą ir t.t.-atsidusau.
-O ką veiki vienuolyne tu? Nė jau tau ten patinka?
-Esu prieš savo valią. Bandau prisitaikyti, atlikti savo pareigas, padėti skurtstantiems žmonėms.
-Išvyk su Zayn ir neteks kentėti,-suplojo rankomis ji, tarsi sugalvojo kažką genialus.-Jis tau tikrai padės.
-Jis jau siūlė man pagalba, bet aš negaliu jos priimti, kai esame tik draugai. Suprask ir mane, aš jam tik trukdysiu,-dėl daugėlio dalykų negaliu to padaryti. Kaip galiu prašyti jo kažko, kai mes vos pažįstam vienas kitą?
-Štai ir aš!-mūsų pokalbį pertraukė atėjas Zayn.-Maistas tuojaus bus atneštas.
Šyptelėjau jam ir nusukau akis į stalą. Ar aš sugebėsiu ištrūkyi iš vienuolyno ir be jų pagalbos? Ne. Neįsivaizduoju ko imtis, kai tau gėda priimti kitų pagalbą ar sunkiai uždirbtus pinigus. Jaučiuosi, kaip elgeta apsivilkusi gražiais drabužiais. Ak, Dieve, ką man daryti?
-Man patinka tavo mergina, Zy,-tarė Wali.-Turi ištraukti ją iš vienuolyno.
-Juk sakiau nekamantinėti jos,-susiraukė jis ir savo ranką padėjo man ant šlaunies. Kibirkštis nuvilnijo per kūną ir trauka jam žymiai sustiprėjo. Mano kūnas vis labiau kaito, kai jis ėmė glostyti mano nuogą šlaunį. Sava ranka sustabdžiau jo judesius ir pažvelgiau į jo rudas akis.-Ir nesikišti į mūsų reikalus Waliyha.
-Bet...
-Jokių bet! Tu verti jaustis ją nepatogiai,-surimtėjo Zayn ir kiek piktai nužvelgė Wali.
-Gerai,-sumurmėjo ir dabar priminė man mažą nuskriaustą vaiką.-Taigi kada aplankysi savo šeimą?
-Dabar negaliu to padaryti, turiu darbo.
-Ar žadi atvykti su Tavi?-šyptelėjo ji.
-Jei ji sutiks,-nusišypsojo man Zayn ir sunėrė mūsų pirštus.
-Mielai važiuočiau kartu, bet nežinau, kaip bus su motinėle,-tai bus didžiulis žingsnis mano gyvenime.
Suskambus Wali mobiliajam ji atsiprašė ir paliko mus vienus.
-Ar tu tikrai norėtum susipažinti su mano šeima?
-Taip.
-Nekreipk į Waliyha dėmesio, jai viskas įdomu ir, kaip visada ta mergiotė viską išsiaiškina,-nusijuokė Zayn ir apkabino mane per pečius. Elektros srovelės ėmė tekėti mano kūnų, širdis nepaliaujamai dunksėti manoje krūtinėje, įsitempiau.
Aistra tarp mūsų įsiplieskė, bet ji greitai dingo, kai sugrįžo Wali.
-Atsiprašau, bet turiu lėkti. Man šiandien daug susitikimų,-šyptelėjo ir pasiėmusi rankinę vėl dingo iš mūsų akiračio.
-Ir vėl vaikinai.
Zayn daug apie tą merginą žino. Mane suėmė pavydas, kad jo šeimą jį myli, o jis myli ją. Ak, man visada to trūko.
Greitai papusryčiavę žengėme mašinos link, jau norėjau sėstis vidun, bet stabtelėjau, nes prie mūsų pribėgo tamsiaplaukė mergina ir puolė Zayn į glėbį. Stengiausi išlikti rami ir negriebti už jos plaukų.
-Koks tu pasikeites!-krykštė ji truputį nuo jo atsitraukusi.-Suviryškėjas.
-Tu taip pat pasikeitei, į gerąją pusę žinoma,-nusijuokė jis ir pagaliau atsisuko į mane.-Tavija čia mano draugė Tanya.
-Malonu,-linktelėjau kreivai šyptelėdama.
-Susiradai merginą?-dabar norėjau išrėkti TAIP, PO VELNIŲ, bet buvo įdomu sužinoti ką pasakys Zayn.
-Ne,-nejaukiai pasimuistė, o mano veidas persikreipė. O ko dar galėjau tikėtis, kai ši manekenė pasirodė jo kelyje?-Mes neseniai susipažinome, o juk žinai, koks aš būnu mandagus.
-Puiku,-mačiau, kaip ji apsidžiaugia, tai išgirsdama ir priglunda prie jo šono.-Kviečiu tave vakarienes. Tikiuosi nesupyksi, kad jį pasiskolinsiu?
-Ką tu,-sukrizenau vaidindama neįsižeidusią. Niekada nebuvau tokia pažeminta. Dabar jaučiausi, kaip antras variantas.
Tanya užrašė Zayn savo mobilųjį ir pabučiavusi jam į skruostą atsisveikino.
Niršdama įsėdau į automobilį ir visą kelią nekalbėjau su juo. Nekenčiau, tos kvailės, o Zayn taip pat toks pats. Aš tik pažįstama! Nuostabu.
Iki galo nesustojus atomobiliui iššokau iš mašinos ir nukulniavau į viešbučio vidų. Lifte meldžiausi, kad Zayn nespėtų į jį įeiti ir man pasisekė, bet tada supratau, kad buto raktai pas jį. Po šimts!
-Ar pyksti ant manęs?-paklausė Zayn atrakinęs duris.
-Ne, juk ji tavo sena draugė,-suprunkščiau ir žengiau vidun.-Man nesvarbu su kuo tu bendrauji, nes mes tik pažįstami.
Užsidariau savo kambaryje, bandydama nurimti ir nuleisti garą. Mano pavydas neturi ribų. Neturėčiau taip jaustis, bet man jis patinka. Maniau, kad jis jaučia tą patį, bet buvau ir vėl suklaidinta. * Zayn pov*
-Tavi, ar gali man padėti?-pabeldžiau vakarėjant į jos kambario duris.
Mergina atidarė duris. Nustebęs nužvelgiau jos aprangą.
-Kuo galiu padėti?-nusišypso ji pasitaisydama trumpą mėlyną suknelę.
-Aš... aš,-netekau amo. Kur ji susiruošė?-Nežinau ką apsirengti.
Ji linktelėjo ir kaukšėdama savo juodais aukštakulniais praėjo pro mane ir žengė į mano kambarį. Nusekiau ją ir nužvelgiau jos nuostabias kojas, nuo kurių negalėjau atitraukti akių. Kas ši moteris?
-Štai,-padėjo ant lovos juodą kostiumą.-Jie visada traukia moterų dėmesį.
-Aš tuoj,-griebiau drabužius ir persirengęs vonioje grįžau atgal.
Tavi susiraukė ir priėjusi nuėmė kaklaraištį, atsegė švarką ir iki krūtinės kelias marškinių sagas.
-Tobula,-nusišpsojo nužvelgdama mane ir prikasdama raudoną apatinę lūpą. Karščio banga užplūdo mano kūną.
-Ar kažkur išsiruošei?-prieš jei išeinant paklausiau. Smalsumas mane nugalėjo.
-Su Waliyha vykstu į klubą,-tarė ir nubraukė nuo kaktos užkritusią garbaną.-Smagaus vakaro.
-Tau taip pat,-nurijau susikaupusias seilias paskutinį karta nužvelgdamas jos nuostabų kūną pradingstantį už durų.
Kaip reikės išmesti šią moterį iš galvos, kai vakarieniausiu su Tanya?
