Juodoji Ragana

3 skyrius.

-Mes jau keturias dienas jos ieškom! -sušaukė labiausiai išsipuošias vyras.

-Karalius sakė, kad be jos negrįštume!-surėkė stambiausias vyriškis.

Mes kartu galėjom tik klausytis tų baisių riksmų.

-TYLOS!

Išgirdus moterišką balsą pažiūrėjau per kampelį. Ten stovėjo aukšta su juodais iki pečių plaukais moteris. Ji nebuvo pasipuošusi kaip kiti.

-O kaip "Juodasis vienaragis"? Juk ji gali su juo pabėgti į kitą pasaulį!-sunerimęs pasakė stambusis vyras.

-NUSIRAMINKIT! Gerai jeigu surasime mergina ir atiduosim ją karaliui jis man sumokės didelę sumą ir atiduos mano laivą. O vienaragį surasim kai ji sėdės kalėjime! -pasakė moteris.

-Bet Anabele...
Anabele? Man tas vardas lyg girdėtas. Atsijungiau...Matau vaizdą.

-Ša...
Ji priėjo prie krūmų. Aš sulaikiau kvapą Ana tai pat. Ji tyliai prisėlino ten kur mes slėpemės. Man nubėgo šiurpuliukai kai ji išsitraukė savo blisgantį ir labai aštriai atrodantį kardą...
Nebežinojau ką daryti. Ar bėgti? Ar toliau slėptis? Ana patempė man už rankovės pilnom baimės akim lyg manęs klaustų ką daryti. Bet aš nežinojau ką daryti.
Anabelė ištiesė savo kardą man prieš nosį.

-Na tai suradau tave, -ji į mane žiūrėjo su paniekinimu.

-Tai čia ta "Juodoji Ragana"?

-Jei tu tokia stebuklinga kodėl nesitelerpotuoji iš čia dabar?

-Kur tavo "Nakties Žirgas"?
Visi iš manęs juokiesi o Ana tik verkė ir verkė...

-Gabriela, -sušnabždėjo Ana.
Atsipeikijau. Kai pažiūrėjau pro tarpelį jie jau ruošėsi iškeliauti.

-Tai toliau keliausim Raganos ieškot?

Taip, -atsakė Anabelė.

Jie išjojo. Po kelių minučių išlindom iš savo slaptavietės. Aš nieko nesupratau trumpam išsijungiau ir jie jau iškeliauja.

-Kodėl jie taip greitai išjojo? -paklausiau.

-Tu miegojai apie valandą!-sušuko Ana.

-Aš mačiau kažkokį vaizdą.

-Mano tėtis man apie tai pasakojo kai matai vaizdus ir dar jų nelabai valdai tai tu užmiegi tai dažniausiai atsitinka pavojingoje situacijoje. Todėl ir užmigai kai ta teta išsitraukė kardą ir artėjo prie mūsų,-paaiškino man Ana.

-Ji prie mūsų artėjo?! Su kardu?! Kodėl mūsų nepasiemė ir tiesiog išjojo?

-Nes pamatė juodą arklį jis trumpai sužvengė ir nukreipė jos dėmesį, bet kai ji pradėjo prie arkliuko eiti jis išnyko.

-Mano "Nakties Žirgas".

-Jau jam sugalvojai vardą,-nudžiugus pasakė ji.

-Taip. Na toliau einam.

Ji į mane atsisuko ir linktelėjo. Ėjom gerą valandą ir vistiek nematėm miško galo. Mačiau, kad ji buvo pavargusi, bet negalėjom sustoti. Jeigu Anabelė su kitais sugrįš ir mane pasiims? Toliau ėjom sniegu. Anai buvo truputį lengviau jos suknelė nebuvo tokia ilga kaip mano.
Pagaliau! Pamačiau kažką tolumoje. Ten buvo kaimelis,o gal už pusvalandžio kelio buvo pilis ir visi namai pilies sienose. Už kelių minučių jau priėjom kaimą. Jis nebuvo toks didelis kaip atrodė iš toliau. Labiau užsidengus veidą susikibus su Ana rankomis įėjau pro vartelius. Vos įėjus pamačiau skelbimų lentoje savo vardą.

"Ieškoma Gabriela.
Tas kuris turi informacijos
Apie Gabriela labiau žinomą
Kaip "Juodąją Raganą" turėtų
Kuo greičiau pranešti arčiausiam
Sargybiniui. Tas kuris turi informacijos
Bet nepraneša jos arba ją saugo savo
Namuose bus baudžiamas mirties
Bausme. Tie kurią atiduos raganą
Karaliui bus apdovanojami keturių šimtų auksinių prizu".

Mes nuėjome į mažą namelį kaimo gale. Langai ir durys buvo neblogi tik namelis iš išorės atrodė ne kas. Buvo trys lovos dvi iš jų pristūmiau kuo arčiau. Ana atsigulė ant vienos lovos o aš ant kitos ji mane apsikabino ir kartu užmigome.