Juodoji Ragana

2 skyrius.

Atsikėlusi pamačiau,kad buvau juodai apsirengusi ir turėjau šviesesnę odą. Baltą kaip sniegas. Aplinkui buvo pilną sniego lyg būtų žiema.

-Kas tu?

Išsigandusi atsisukau ir pamačiau mažą mergaitę su palaidais šviesiai geltonais plaukais ir tamsiai rudom akim. Matosi iš tamsiai rudų drabužių, kad ji gyvena neturtingoje šeimoje.

-Tai?

-Aš Gabriela, -pasakiau išsiblaškiusi.

-Kodėl tu juodai apsirengusi?-nenustoja klausinėti ji.

-Nežinau...O koks tavo vardas?

-Aš Ana.

-O kur tavo tėvai Ana?

-Tėtis mane išleido paieškoti uogų,bet dabar nebežinau kur eiti...

-Pasimetei?

-Gal...

Staiga lyg atsijungiau. Pamačiau kaip ta aš nuo kažko bėgau ir aplinkui buvo girdėti šnabždesiai. Ana laikiau už rankos.

-Gabriela?

-Ką? Kas atsitiko?

-Tu nustojai kalbėti...ir tavo akys pasidarė baltos man buvo baisu...

-Klausyk aš tave nuvesiu atgal namo gerai?

-Gerai...

Mes pradėjom eiti į šiaurę. Kai ėjom jaučiau lyg kažkas mus stebi. Ir vėl pamačiau vaizdą. Kažkas iššoko iš krūmo ir pasiėmė Ana. Aš pradėjau šaukti.

-Gabriela?

Atmerkiau akis. Niekas jos nepasiemė aš nerėkiau.

-Taip?

-Kiek dar eisim?

Staiga kažkas iššoko iš krūmo kaip aš mačiau savo mintyse. Jis bandė ją paimti,bet aš ją patraukiau laiku. Mes pradėjom bėgti,atsisukusi pamačiau padarą jis atrodė lyg žmogus,bet jo akys ir dantys kaip vilko. Jis visas plaukuotas. Labai greitai bėgo,kai bandė mus sugriebti aš vis pasilenkdavau arba pasukdavau į kitą pusę lyg žinočiau ką jis darys prieš jam tai darant. Atsisukau į Ana mačiau baimę jos akyse juk miškas toks tamsus jai vos 5-6 metai ir mus vejasi bala žino kas. Atrodė,kad ji jau pasiduos ir nukris ant žemės pajiemiau ją į rankas ir toliau bėgau. Buvo suku kadangi buvau su ilga juoda kaip naktis suknele ir dar nešiau vaiką.
Staiga išgirdau neapsakomo skausmo riksma atsisukau ir mačiau tą padarą ant žemės su sidabro strėle jo širdyje. Tai pamačiusi dar labiau išsigandau ir bėgau gilyn į tamsų mišką.
Po maždaug valandos visai pavargau kojos nebelaikė ir rankos vos išlaikė mažą mergyte miegančią mano rankose. Atsisėdau po medžiu padėjau Ana ant sniego ir beveik iškart užmigau.
Anksti ryte atsikėlusi pradėjau kurti laužą ji dar miegojo. Nuėjau paimti daugiau šakų laužui. Girdėjau savo alsavimą ir girgždančius batus. Atėjusi atgal suradau Ana besišildančią prie laužo. Įmečiau dar du pagalius.

-Ar gerai išsimiegojai? -paklausiau.

-Aha...Gabriela galiu tau kai ką papasakoti?

-Aišku gali.

-Nu gerai. Prieš miegą man tėtis pasakodavo apie "Juodąją Raganą ". Jis sakė, kad vieną dieną miške atsiras mergelė juodais rūbais apsirengusi. Ji turės neapsakomų galių kaip regėti praeitį ir ateitį ji galės padaryti galingų vėjus, ugnis, bangas ir kalnus. Kai ateis pilnas raudonasis mėnulis ji galės arba atnešti į šį pasaulį blogį arba gėrį. Man tėtis sako, kad tai tik legenda ir nors čia yra blogų padarų kaip vilkolakių, vampyrių ir visko kito, bet Juodų Raganų jau seniai nėra jokių raganų nėra. Bet tu dabar prieš mane sėdi! Ir gali padaryti ,kad blogis visai išnyktų!

Aš sėdėjau netekusi žado. Aš Juodoji Ragana net nežinojau, kad tokia yra! Tik todėl,kad atsiradau miške nereiškia,kad esu ragana! O gal vis dėlto esu? Juk mane persekiojo šešėliai.
Mano mintis nutraukė arklio kanopų garsas. Aš išsigandau griebiau Ana užgėsinau ugnį ir pasislepiau su ja keliuose krūmuose. Uždengiau jai burną,kad mūsų neišgirstų.

-Jeigu tikrai esu ta ragana ar manęs ieškos ir jei taip tai ką jie man darys? -sušnabždėjau.

-Man tėtis sakė, kad karalius nori tave įkalinti savo kalėjime nes jei turi tiek galios tu gali mūsų pasaulį sunaikinti. Dar mačiau, kad karalius už tave gyvą siūlo keturis šimtus auksinių.

-Kaip jisai žinojo, kad aš esu čia?

-Jo žinys išpranašavo,kad greitai čia atsirasi.
-Nuo kada maži vaikai tokie protingi ir viską žino?

-Nuo tada kai aš gimiau. Tėtis sako, kad esu protingiausia mergaitė visoje karalystėje.

Mes nutilom,nes išgirdau kaip žmonės nulipa nuo savo žirgų. Pažiurėjusi pro krūmo tarpelį pamačiau labai puošnius drabužius ant vieno apsiausto  buvo matyti žodžiai "karališkasis sargybinis".
Persigandau ir vėl pasislėpiau už krūmo.