1 skyrius.

254 25 2
                                    

Viskas prasidėjo seniai. Kai ji ištarė pirmą žodį viskas pasikeitė. Gabrielė pradėjo matyti "šešėlius". Prie savo lovos kai naktį atsikeldavo. Darželį,namie visur ji sakė, kad jie ją stebi, prižiūri kad nieko blogo neatsitiktų,padeda užmigti.
Baisiausias įvykis buvo per jos šeštą gimtadienį. Naktį ji atsikėlė ir pradėjo juoktis...Sakė nesuprantamus žodžius. Kažkas šalia jos šnibždėjo. Ryte aš jos klausiau apie tas kalbas ir šnabždesius:

-Mielute, su kuo ten naktį kalbėjai?

-Su šešėliu, jis labai juokingas!

Aš persigandau "šešėlis". Galvojau, kad ji išsigalvojo viską gal MAN pasirodė?
Po keturių metų ji vėl kalbėjo naktį. Ryte Gabrielė atrodė persigandusi. Nepratarė nei žodžio. Vedžiau ją pas psichologus,bet tai napadėjo.
Keturioliktas gimtadienis atėjo aš negalėjau būti su ja. Turėjau susitikti su jos tėčiu. Jis grįžo po keturiolikos metų jūroje. Kai grįžome kartu aš jos neradau apjieškojom visus namus, bet nieko neradom...

Mama išvažiavo susitikti su tėčiu mane vėl vieną paliko...Piešiau, skaičiau savo įdomiausias knygas, vistiek juos girdėjau. Šnabždesiai, nesuprantami žodžiai. Ušsidengiau veidą,kad jų nematyčiau. Jų balsai staiga nutilo,atsidengiau veidą jie dingo. Pirmą kartą gyvenime jie mane paliko vieną be priežiūros. Jaučiausi tokia laiminga lyg galėčiau šaukti. Aš ištariau pirmus žodžius po tiek laiko:
-Aš laisva!
Atidariau langą ir pamačiau mažą liepsnelė. Tai nebuvo laužas nebent ugnis gali būti mėlyna. O gal gali? Taip ilgai buvau užsidarius savo kambarį net nežinojau kas darosi lauke. Išėjau į kiemą ir mačiau tą šviesą ji taip mane viliojo. Pradėjau ją sekti ji su manim kalbėjo tais nesuprantamais žodžiais. Aš juos supratau. Juk tiek metų juos girdėjau.

-Nagi kodėl sustojai? Einam toliau!

-Einu, einu!-pasakiau pagreitinant žingsnį.

Ji mane nusivedė į mišką. Jau buvo naktis mėnulis švietė. Pilnatis. Švieselė pradingo. Nebežinojau kur eiti. Tada juos vėl išgirdau. Kritau ant kelių ir ušsidengiau ausis.
-Išrinktoji.
-Tu nepaprasta.

-Padėk.

-Tu mums padėsi.

-Kodėl aš?!

-Nustokit!

Pradėjau klykti. Viskas nutylo. Negalėjau atmerkti akių. Lyg buvau giliame miege.

Tikiuosi jums patiko pirmas skyrius :-). Votinkit jei patiko.

Juodoji RaganaWhere stories live. Discover now