Trokštanti Keršto/ TAISOMA

11 skyrius

- Hmm, atrodo esi ne ta kuom apsimeti,- po ilgos pauzės nusišaipė Maikas,- taigi, tavo vardas Adelaina.

- Nutilk,- paliepiau užraudonuodama. Na, ir kurių galų turėjau atversti savo dokumentus jam prie akių ?! Tik to man betrūko...

- Kodėl užslėpei tikrąją savo tapatybę ?- kamantinėjo Maikas. Jo šypsena darėsi vis platesnė.

Nebeiškentusi sukryžiavau jo rankas už nugaros ir prirėmiau prie sienos.

Priglaudusi alkūnę prie jo nugaros, jutau tvirtus raumenis, švelnią odą. Jis kvepėjo kažkuom gaivinančiu. Tai privertė mane pasijausti kažkaip keistai, kaip dar niekada nebuvau jautusis.

- Jei pabandysi kam nors prasitarti...-sušnypščiau ir greitai paleidau. Maikas staigiai atsisuko į mane ir pažiūrėjo tiesiai į mano akis. Jos neatrodė piktos, ar kupinos įniršio. Jo akys rodė nuostabą, ir, galbūt šiokį tokį susižavėjimą. Norėjau žiūrėti į jas kad ir visą dieną, užmiršti visas praeities nuoskaudas, pyktį, liūdesį, baimę, savo kerštą. Norėjau kažko tokio, kas padėtų užmiršti visą mano klaikų gyvenimą.

- Einam, Kelas laukia,- atsitokėjusi prabilau. Kas kątik buvo mano galvoje ?!

Maikas nieko nebesakęs linktelėjo ir mes pakišę rankas po ženklų perėjom kiaurai sieną atgal ir vėl atsidūrėme toje pačioje tuščioje patalpoje mėlynomis sienomis.

- Na, kaip ?- paklausė Kelas pripuolęs prie mūsų. Jo akys sustojo prie susegtų popierių mano delne, ir klausiamai pažvelgė.

- Paėmiau. Dėl visa ko,- trumpai pasakiau. Jis linktelėjo, tačiau supratau, kad tokio paaiškinimo neužteks. Kai grįšim namo, gausiu pasiaiškinti plačiau.

- Važiuojam namo,- paliepė Kelas ir mes išėjome.

☆☆☆

Mudu su Kelu, pametėję Maiką netoli jo namų, grįžę sėdėjome svetainėje.

- Taigi, kodėl iš tiesų norėjai nuvykti į būstinę ?- vos mums atsisėdus ant sofos paklausė Kelas.

- Norėjau patikrinti ar tikrai jie nepaėmė mano dokumentų.

- Bet ta patalpa puikiai apsaugota ! Žmonės ten negali įeiti,- papriekaištavo Kelas.

- O jei jiems padeda ? Koks agentas, arba įbaugintas kerėtojas ?- nenusileidau.

- Galimas daiktas,- linktelėjo jis supratęs mano mintį,- bet, kaip matai, viskas gerai,- pridūrė dirstelėjęs į dokumentus.

- Taip,- tariau, tačiau nuojauta sakė ką kitą. Papurčiau galvą stengdamasi nuvyti tokias mintis. Juk dokumentai čia, viskas gerai pagalvojau.

- Gal tu jau eik daryti namų darbų,- atsistojo Kelas. Aš linktelėjau ir nieko nebesakiusi pradėjau lėtai eiti iš svetainės.

- Ir Lėja ?- dar šūktelėjo Kelas. Sustojau ir atsigręžiau:

- Taip ?

- Tau patinka tas vaikinas ? Maikas ?- paklausė kilstelėdamas antakius.

- Ką ?! Ką čia dabar nusišneki ?!- pyktelėjau. Žemė sudrebėjo ir Kelas gindamasis pakėlė rankas:

- Hey, aš tik paklausiau, ramiau. Susprogdinsi namą,- nusijuokė.

Lėtai įkvėpusi ir iškvėpusi moviau iš svetainės. Net nesuprantu, kas man šiandien yra užėję ir kodėl taip supykau ant Kelo...

☆☆☆

Maiko pozicija

Užtrenkiau paskui save duris ir jau rengiausi eitį į savo kambarį.

- Sveikas, mielasis,- pasigirdo mamos balsas. Pakėliau galvą ir pamačiau ją stovinčią laiptų viršuje.

Jos rudi, susivėlę plaukai krito jai ant pečių, didelės žalios akys rodė begalinį susirūpinimą, o išsiplėtę ratilai išdavė didelį nuovargį ir nemigą naktimis.

Nustebęs žiūrėjau į ją, o ji į mane. Neprisimenu, kada ji paskutinį kartą buvo išėjusi iš kambario, neskaitant rytinių ir vakarinių vizitų į vonią ar į tuoletą, darbą ir tuos kartus, kai eina pavakarieniauti.

Žinoma, ji nevisuomet buvo tokia silpna ir pavargusi. Prieš penkerius metus, kai mus paliko tėvas, mes atsikraustėmę į šį klaikų miestelį iš Niujorko ir ji užsidarė savyje. Grįžusi iš po darbo, užsirakindavo savo kambaryje ir verkdavo per naktis.

Iš pradžių mudu su broliu bandydavome ją iš ten ištempti, pasikalbėti, bet mama nekreipė į mus dėmesio. Ilgainiui mes abu irgi nebeėmėm į galvą ir daug laiko praleisdavom kartu. Bet po keleto metų brolis išvažiavo į koledžą, tad palikau vienas. Jei žmonės apie tai sužinotų, sklistų kalbos apie "vargšą vaiką" ir į jį nekreipiančią dėmesio psichopatę motiną. Tiesą sakant, manęs nereikia gailėtis, aš prie viso to pripratęs.

- Kur buvai ?- paklausė mama pažadinusi mane iš minčių.

- Aš...ai, darbo reikalais,- murmtelėjau jausdamasis šiek tiek nejaukiai. Jau seniai ji nebuvo paklaususi šio klausimo.

- Norėjau...pakalbėt,- tarė ji,- Einam į virtuvę.

Nustebęs nusekiau paskui ją. Pakalbėti ? Nuo kada mano, taip vadinama, motina nori su manim kalbėtis ?

- Maikai, aš žinau, kokį darbą tu dirbi. Noriu apie tai pasišnekėti,- pradėjo mama atsisėdusi.

- Nemanau, kad tau šitai įdomu,- atrėžiau šaltai. Ji nunarino galvą. Atrodė, jog tuoj pravirks.

- Aš nenoriu, kad tau būtų taip kaip seneliui ir senelei. Šis darbas juos išvedė iš proto, jau nekalbant apie tai, kaip šitai pavojinga.

- Galbūt, tačiau tai jau mano reikalas,- vėl atkirtau.

- Žinau, kad dabar saugai tą paslaptingą merginą, kuri neseniai atsikraustė į Konsliną. Prašau, neprasidėk su ja. Apie jos šeimą žinau tokių dalykų, nuo kurių tau plaukai piestu atsistotų,- kalbėjo mama žiūrėdama tiesiai man į akis.

- Na, ir kokių gi ?- pasidomėjau. Man buvo įdomu sužinoti apie Lėją, net nežinau kodėl.

- Nenoriu, kad žinotum. Kuo mažiau žinosi, tuo geriau,- papurtė galvą mama.

- Na jau, mama, tik nevaidink, kad aš tau labai rūpiu,- atsistojęs trenkiau kumščiu į stalą.

- Maikai, tu nesupranti...

- Oi, aš viską kuo puikiausiai suprantu, mamyt,- sarkastiškai tariau pabrėždamas žodį mamyt ir atsidusęs išėjau iš virtuvės. Nebeturėjau jėgų matyti jos "rūpesčio".

- Aš tik noriu, kad būtum saugus !- šūktelėjo man pavymui, bet aš jau nebesiklausiau. Galiu viską sužinoti ir nematydamas apsimestinio rūpesčio.

Man žūtbūt reikia sužinoti apie Lėją. Rodos, šiandieninis įvykis kai jos švelnios, bet stiprios rankos prirėmė mane prie sienos, ir tas skvarbus žvilgsnis, kai paleido, skatino mane kuo daugiau apie ją sužinoti ir jai padėti, kad ir kokį ji tikslą turėtų. Man reikėjo atsakymų ir aš žinojau, kas juos turi.

Neilgai trukus, nauja dalis :) ačiū tiems, kurie skaito ! Jau esam netoli 1000 peržiurų ir jau virš 70 vote ! Ačiū, jums labai :*** o ypatingai, kaip visada padėkosiu Ievonse kuri niekad nepraleidžia nė vienos dalies ir negaili nuomonių !