PART 35

229 26 0
                                    

- Yra augalas , jis veikia ne tik juos , jis veikia visus vampyrus , panašiai kaip saulė , tik šiek tiek skaudžiau , suleidus vaistų nuoviro į vampyro organizma jis praranda samonę , didesnė jo dozė paprastą vampyrą gali ir pribaigti , tačiau ne tai svarbu.

- Gerai tęsk.- Tariau susidomėjusi ir vėl gurkštelėjau viskio.

- Taigi suleidome jiems carobo , taip vadinasi tas augas,  kuris nukenksmina vampyrus ir jie tiesiog susmuko ant žemės , kol kiti grynakraujai ieškojo mūsų , surišome juos ir perdūrėme širidis kuolais , tačiau tai jų nenužudė , išbadėme viską , tačiau niekas nepadėjo. Galų gale su manimi buvęs vaikinas sumanė išplėšti ir sudeginti jų širdis o pelenus išbarstyti , tai ir buvo būdas kaip juos nužudėme.

- Sudeginot jų širdis ?.- Nustebusi paklausiau.- Kaip žiauru...

- Taip...Tačiau nesugebėjome nužudyti stipriausių...- Kiek sunerimęs tarė.

Kurį laiką abu tylėjome.

- Taigi , reikia surasti juos ir pabaigti visa tai...-Tariau.

- Juk supranti , kad visi rizkuosime savo gyvybėmis , jei jas galima taip pavadinti.

- Suprantu , bet neturime iš ko rinktis Zayn.

- Gerai , sutarta. Pradėsime nuo rytojaus ryto.-Zayn mane nužiurėjo smalsiu žvilgsniu.- Klausyk , ar dar jauti man ką nors ? Na kaip ankščiau...

- Nenoriu apie tai kalbėti...- Atsakiau pasimetusi.- Ne dabar.

- Tu įsimylėjusi tą vaikį , tiesa ?

- Ne.- Paprieštaravau.- Aš jam  nieko nejaučiu.

Keletą minučių pasėdėjęs Zayn šyptelėjo pakilo nuo kėdės ir pamojevęs man nuėjo atgal į salę. Vos tik jam išėjus Niall grįžo prie baro.

- Apie ką kalbėjote ?

- Nagi , juk tu viską girdėjai.- Tariau ir žvilgtelėjau į jį.

- Meluoji man ar jam ?

- Apie ką tu ?.- Bandydama išsisukti paklausiau. Niekada nebuvau atvira kitiem , ypač kalbėdama apie savo jausmus . Melavau jiem abiem , tokiu metu nenoriu velti į tai savo jausmų ir dar labiau viską apsunkinti , geriau dabar apie tai niekam nieko nežinoti...

- Aš tenoriu žinoti ką tu galvoji , nieko daugiau .- Šyptelėjo.

-  Kada nors sužinosi .- Atsakiau ir išgėriau viskio likutį savo stiklinėje , kurią nieko nelaukusi vėl pripildžiau tuo dievo stebuklu. Žinoma vos tik paragavusi alkoholio ramiai nusėdėti negaliu . Pasiėmusi viskio butelį nuėjau į kambarį , kuriame buvo Harry.

- Na linksmuoli , eime išgerti .- Šyptelėjau.

-  Už ką gersime ?.- Nusijuokė.

- Už tai , kad rytoj mum viskas pasisektų.

- Puiku .-Šyptelėjo.

Viskio net nebepilsčiau į stiklines , gerėm iš viso butelio. Taip išgėrę pusė butelio , nuėjome į salę , kurioje buvo likęs Zayn. Tikėjausi ten pamatyti ir Niall , tačiau ten jo nebuvo.

- Harry ! Elsa !.-Užšaukė Zayn vos tik pamatęs mus.- Kaip smagu , kad atėjote.
- Buvo smalsu sužinoti ka gero veikiate .- Šyptelėjau , mačiau jog Zayn buvo nemažai išgėręs , panašiai kaip ir aš... Nors alchoholio poveikį mes pajuntame tik tuomet kai išgeriam keletą litrų gero konjako ar viskio.
Vakaras buvo smagus , garsi muzika , kraujas ,  viskas ko reikia pilnam atsipalaidavimui , nors ir už šio namo sienų vyko tikra velniava , mes bandėme apie tai šį vakarą negalvoti.

Wild Eyes (N.H) LTUΌπου ζουν οι ιστορίες. Ανακάλυψε τώρα