Wild Eyes (N.H) LTU

PART 17

Nieko nelaukusi prakandau savo riešą ir daviau jam savo kraujo.

- Kas per velnias?.- Sutrikęs paklausė ir išsigandęs nužvelgė mane.

- Tiesiog gerk.- Prikišusi riešą prie jo burnos tariau.

Praėjus keletuj minučių žaizda buvusi Niall kakle buvo beveik sugijusi.

- Gali man paaiškinti kas čia katik nutiko ?.- Atsistojęs nuo žemės paklausė Niall.

- Zayn supyko. Štai kas nutiko.- Žvelgdama į lauko duris tariau.- Tau reikia laikytis nuo jo kuo atokiau.

- Manau turėtumem surasti jį.

- Ne , taip bus tik blogiau . Nesijaudink dėl jo ,jis nusiramins ir grįš.

- Ne dėl jo aš jaudinuosi.- Pavartė akis.- Jaudinuosi dėl žmonių kuriuos jis sutiks.

- Zayn ne toks , jis neskriaus nekaltų žmonių. Viskas gerai.
Buvau įsitikinusi tuo ką sakiau. Pažystu Zayn , jis taip tikrai nesielgtų.
-

 Tai ar vis dar nori kažkur važiuoti ?.- Po keleto minučių tylos paklausiau.

- Gal atidedam tai kitam vakaruj... Visi šitie dalykai , jie varo mane iš proto... Išvis kaip mano kaklas ...- Niall atrodė šiek tiek pasimetęs.- Jam viskas gerai , nera nei įdrėskimo , kaip tai įmanoma?

- Aš pati to nesuvokiu... Tačiau kraujas kuris teka mūsų venomis turi šiokių tokių išskirtinių savybių , viena iš jų gydyti sužeidimus.

- Niekada nebūčiau pagalvojus , kad visa tai yra tikra...-Nutesė Niall.

- Prieš 150 metų aš galvojau lygiai tą patį.- Šyptelėjau.

- 150 metų?.- Niall išpūtė akis.

Nužvelgiau blondiną ir nieko neatsakiusi nužingsniavau prie šaldiklio.
Nežinojau ką daryti. Masčiau kur galėtų būti Zayn. Tą vakarą su šviesiaplaukiu niekur nebevažiavome. Jamreikėjo atsigauti po viso to ką patyrė šį vakarą , taigi parvežiau jį namo. Norėjau įsitikinti , kad jis tikrai saugiai grįžo .

- Iki rytojaus .- Šyptelejau sustojusi prie Niall namo durų.

- Iki.- Šviesiaplaukis taip pat nusišypsojo šiek tiek išvarginta tačiau vistiek labai miela šypsena.- Be to ačiū , kad parvežei.

- Nėra už ką.- Nusijuokiau ir ruošiausi dingti , tačiau pamačiusi , kad šviesiaplaukis prieina prie manęs sustojau. Stebėjau ką jis dabar darys.

Labai nustebau , kai jis priėjęs prie manęs mane stipriai apkabino. Po tiek metų , primą kartą pajaučiau gyvo žmogaus prisilietimą . Jausmas buvo tikrai nuostabus , tačiau pajautusi , kaip mano gerklėje pradeda atsirasti stiprus troškulys , staigiai patraukiau Niall nuo savęs. Nusišypsojau jam ir nežmonišku greičiu dingau tamsoje. Grįžusi radau vis dar tuščius namus . Bandžiau skambinti Zayn tačiau jis vėl neatsiliepė.
Netikėtai išgirdau kažką traškant antrame aukšte. Užlipau pažiūrėti kas ten.
Atėjusi į savo kambarį pamačiau šalia spintos stovintį Zayn.

- Kodėl neatsiliepi kai tau skambinu ?.- Paklausiau priėjusi prie jo. Jis tylėjo.

- Supranti kaip tu rizikuoji bendraudama su jais ?.- po keleto akimirkų tylos paklausė.- Turbūt net nenumanai.

- Aš viską suprantu .- Atkirtau.- Ir manau, kad galim Niall pasitikėti.

- Aš manau kitaip.- Atsisukęs tarė.- Nenoriu ,kad su juo bendrautum.

- Kodėl ?.-Nustebusi paklausiau.

- Todėl , kad rizikuoji savo ir mūsų visų saugumu .- Užšaukė.

- Ar todėl , jog bijai , kad jis gali iš tavęs atimti mane.- Pamasčiusi paklausiau.

- Kaip tai reikėtų suprasti ?.- Suraukęs antakius paklausė.- Jis tave ? Iš manęs?

Zayn pradėjo juoktis.
- Jis nieko negali iš manes atimti , ypač tavęs .

- Kodėl tu tuom taip įsitikinęs ?.- Mane stebino toks Zayn bendravimas.

 -Tu niekada nebuvai mano .- Šyptelėjo Zayn.- Negi tikrai manei jog myliu tave ?

Šitie Zayn žodžiai kiek pritrenkė mane. Mes kartu praleidome daugiau nei amžių..

- Kas tau pasidarė?.- Įpykus paklausiau.- Kaip drysti taip šnekėti ?

- Kaip drysti mane iškeisti į kažkokį nereikšmingą padarą ?

- Žinai ką...- Patylėjusi tariau.- Nebenoriu tavęs čia matyti .

- Aš tavęs taip pat Elsa.- Zayn pažvelgė į mane perpykusiu žvilgsniu. Keletą minučių stebėjome vienas kitą , laukėme kol kas kuris iš mūsų išeis , tačiau Zayn pasibaigė kantrybė ir jis išėjo palikdamas mane stovėti vieną.