Viskas Gerai, Zayn || z.m || ✔

2 dalis.

Zayn, aš maniau, jog tai baigėsi.

Aš klydau, ar ne?

Maniau, jog Tu, pamatęs mano ašaras, liausiesi šaipęsis iš manęs.

Aš klydau, Zayn.

Tu ir vėl per pamoką visiems pasakojai apie mano namus.

Tu visiems sakei, jog mano namuose yra žiurkių ir aš su jomis miegu.

Visi ir vėl juokėsi, o aš, paslėpusi savo veidą plaukuose, verkiau.

Man skaudu, Zayn, supranti?

Tavo žodžiai skaudūs.

Pasakyk man, Zayn, kodėl šitaip elgiesi?

Ką man reikia padaryti, kad liautumeisi?

Žinai, Zayn, aš norėjau prieiti prie Tavęs ir Tau trenkti, bet neišdrįsau.

Aš žinojau, jog man tai baigsis antausiu į veidą arba smūgiu į pilvą.

Aš pasirinkau sėdėti suole ir tyliai verkti.

Girdėti kiekvieną smulkemeną apie savo sumautą gyvenimą, kuris vaikystėje tau nekėlė problemų.

Nuskambėjus skambučiui Tu priėjai prie manęs ir apkabinai per pečius.

Visi pradėjo juoktis, tarp jų ir Tu.

Neišdrįsau patraukti Tavo rankos todėl sustojusi stovėjau.

Aš bailė, Zayn, žinau tai.

Tu pasitraukęs nuo manęs pradėjai dar labiau juoktis.

Žinai, Zayn, aš nesupratau kas vyksta.

Bet tai truko neilgai...

Aš pradėjau cypti, kai supratau, jog man ant peties Tu padėjai žiurkę.

Zayn, Tu vis juokeisi, o aš verkiau žiūrėdama į Tave.

Tikėjausi, jog tos ašaros Tave paveiks, bet aš klydau.

Kokia aš kvailę...

Tu nieko nesakei, jog aš verkiu, kaip kvailė, bet ir nesiliovei juoktis.

Galų gale aš apsisukau ir nubėgau į mergaičių tualetą, kuriame Tu mane ne vieną kartą meginai išniekinti, tačiau Tau vis nepavykdavo, kadangi nuskambėdavo skambutis ir į tualetą ateidavo valytoja.

Zayn, girdi, aš verkiu?

Girdi mano padažnėjusius širdies dūžius?

Zayn, man skauda!

Aš nusilpusi.

Mano nusilpęs kūnas sukrito ant šaltų plytelių.

Matai, Zayn, aš nebepakeliu Tavo žeminimų. 

Nejaugi Tu to nesupranti?

Skruostais ritosi mano geriausios draugės-ašaros.

Prie jų prisijungė ir kraujo lašeliai tekantys iš mano nosies.

Zayn, ateik, pamatyk, kokią Tu mane pavertei.

Aš nusilpusi, supranti?

Nesupranti.

Tu nenori to suprasti, Zayn.

Pasibaigus pamokoms aš susigūžusi ėjau koridoriumi link išėjimo.

Tavęs, Zayn, nebemačiau.

Zayn!

Tu ir vėl priėjai.

Tu švelniai su pirštais pakėlei mano smakrą ir šyptelėjai man.

Žiūrėjau į Tave ir nesupratau, ką Tu darai.

Tavo rudos akys žvelgė į mane su liūdesiu.

Gailėsčio ten, Zayn, nemačiau.

Zayn, Tu su nykščio pagalvėle nuvalei mano patinusius paakius ir paklausei ' Ar Tau viskas gerai, Ebe? '

Aš atsitraukusi nuo Tavęs tyliai sušnabždėjau ' Viskas gerai,Zayn ' ir apsisukusi vėl išlėkiau iš mokyklos.

Viskas gerai, Zayn...