Take Me (L.T. fanfiction)

12 Skyrius

Atsisukau į merginą.
-Patylėk,-paliepiau.
-Blogiau jau nebus jei ir netylėsiu. Jus monstrai. Pabaisos. Aš jums nieko nepadariau, o jus...Tu atėmei man brangų dalyką ir atidavei jiems, kaip šiukšle.
-O kodėl manai, kad tokia nesi?-nusijuokiau.
Ji tylėjo ir mačiau, kaip ašaros bėgo jos skruostais.
-Išeik,-tyliai pasakė.
Suprunkščiau ir išėjau iš jos kambario. Kai išgirdau jos tylų verkimą atrodo lyg koks migtukas išsijungė. Jai skauda, o dar aš...Kodėl man iš vis tai rūpi? Negaliu sau meluoti, ji tikrai kažkuom mane traukia. Ji ne kekše, kaip bandau save įtykinti, bet ji negali sužinoti apie tai. Turiu išlikti toks pats žiaurus, bet ir žaizdas jos turiu sutvarkyti. Pasiėmęs vaistinėlę grįžau į jos kambarį ir ji jau norėjo žiotis, bet tik daviau perspėjama žvilgsnį.
-Geriau nekalbėk, nes galiu nuskriausti susinervinęs,-perspėjau ir ji pagaliau pakluso.
Pasiėmiau žirkles ir ji išpustomis akimis žiūrėjo į mane.
-Dabar aš sukarpysiu tavo rūbus, kad galėčiau prieiti prie žaizdų,-pasakiau ir pradėjau karpyti jos rūbus.
Kai ant jos kūno liko tik apatinis trikotažas nužiūrėjau mėlynes. Pasiėmiau tepaliuko Ir švelniai tepiau ant jos kūno.
-Nereikėjo priešintis jam,-prabilau.
-Aš nesakysiu,-tyliai pasakė.
-O turėtum.
-Ar išduotum savo šeimą?-paklausė ir susimąsčiau.
-Mano šeima manęs atsisakė, kai man buvo vos keli mėnesiai,-ramiai pasakiau.
-Todėl tu toks?
-Koks?-pažiūrėjau į jos akis ir tylėjo.-Sakyk.
-Tu mane muši,-ji pasakė.
-Nemušiu ir taip prastai atrodai,-pavarčiau akis.
-Nepastovus. Tu savo pyktį išsilieji ant manęs, bet keisčiausia tai, kad dabar gydai mane,-silpnai šyptelėjo.
-Nemanyk, kad man rūpi,-susiraukiau.
-Negalvoju apie tai. Net savo tikram tėvui nerūpėjau,-tyliai sau pasakė, bet išgirdau.
-Tai pala Kevin ne tavo tikras tėvas?-pasimečiau.
-Koks skirtumas tau?-suburbėjo.
-Atsakyk,-paliepiau.
-Mano tikras tėvas buvo šudžius, todėl Kevin davė man savo pavarde ir augino, kaip savo dukra. Daugiau nieko nesakysiu,-susierzinus pasakė.
Už to kažkas daugiau slepiasi. Jau kurį laiką pastebėdavau jos elgesį. Ji jautri ir vos nujaučia kažką blogo pradeda verkti. Na teks įsiaiškinti, nes tai gali būti naudinga. Reiks kartais pabūti geru.
-Gulkis ant nugaros,-paliepiau.
Ji sunkiai apsivertė ir ant nugaros pamačiau žaizdas, kurios tikrai paliks randus.
-Labai baisiai?-paklausė.
-Baisiau už pirmiau nebus,-sumurmėjau.
-Kodėl tu manęs taip nekenti?
-Užsičiaupk,-suurzgiau ir grūbiai tepiau tepalą ant jos kūno.
Mane ir vėl valdo pyktis. Po kelių sekundžių pastebėjau, kad mergina per daug tyli ir jos kūnas nejuda nuo kvėpavimo.
-Keshia?-pajudinau ją, bet jokio atsako negavau.
Greitai ją apverčiau pamatydamas jos jau mėlynuojanti veidą.
-Kess!-surėkiau ir papurčiau ją.
Greitai užkimšau jei nosį ir pridėjau savo lupas prie jos papusdamas du kartus į ją oro. Uždėjau ant jos krūtinės lanstos rankas ir penkioliką kartų spustelėjau. Vėl užkimšau jos nosį ir pridėjau lupas, kai mergina pradėjo kosėtį.
-Tu mane baisiai išgąsdinai,-piktai pasakiau ir žiūrėjau, kaip mergina bando atgauti orą.-Kas tai buvo?
-Palik mane viena,-sumurmėjo.
-Net nesvajok.
-Išeik!-surėkė.
Iš vaistinėlės išsitraukiau švirkšta su migdomaisiais.
-Nelysk!-rėkė.
-Saldžiu sapnų,-mirktelėjau ir čiupęs jos ranką, suleidau jai migdomuosius.
Mergytės akis pradėjo merktis ir galiausiai jį pasinėrė į miegą.
-Negaliu tau jausti gailesčio, nes bijau, kad viskas peraugs į jausmus, kurie man uždrausti.