✍-THE GOOD GIRL'S BAD SIDE [LT] Z.M

48.

-Aš jau pavalgius, - pasakau ir servetėle nusišluostau lūpas, kad nuvalyčiau riebalus nuo lūpų.

-O tu sakai, kad bandau tave primaitinti. -Zayn pavarto akis, o paskui nustumia bulvyčių likučius.

-Kas sakė, kad turėtum mane primaitinti? - Suraukiu antakį.

-Visi esame priversti išnešti šiukšles
tam tikru momentu, - gūžteli pečiais.
Ouch. Aš iš tikrųjų įsižeidžiau.

-Namuose turiu pistoletą, tad jei nenori rytoj ryte atsibusti, nepraverk burnos. -Grasinu jam susiaurėjusiomis akimis.

-Žinai, dauguma merginų būtų išpylusios ant manęs pieno kokteilį, - nervingai nusijuokia jis.

-Kam maišyti gerą maistą su šiukšlėmis?

-Paliesk.

-Tačiau aš vis dar turiu ginklą.

-Tuo neabejoju.

-Gerai.

-Ar valgysi tas bulvytes? - paklausiu Zayn, rodydama į paliktas bulvytes.

-Ne, - jis papurto galvą.

-Nori jų? -Jis nusijuokia.

-Ne, - ištariu, net neįtikindama jo.

-Galbūt.

-Su viena sąlyga. -Jo veide išryškėja žaisminga šypsena.

-Ar visada viskas turi būti su sąlygomis?

-Oho, kaip originalu.- Jis niūriai ištaria.
-Bet aš kalbu rimtai.

-Gerai, - atsidūstu.

-Kas?

-Kas iš tikrųjų nutiko tavo broliui?

-Bet tu jau žinai. - nervingai atsakau.

-Noriu sužinoti tavo istorijos versiją.
-Jis paprašo.

-Jei papasakosi, kas nutiko tavo seseriai.
-Jis šiek tiek suabejoja, bet vis dėlto atsako.

-Susitariam

-Bet juk prisimeni, kad žadėjai šį vakarą nusivesti dvynius į kiną, tiesa? -Pakėlusi antakį paklausiu jo.

-Taip, - jis linkteli galva.

-Nors norėčiau, to nedaryti - Jis sumurma sau po nosimi.

-Tuomet mums geriau eiti. -Atsistoju nuo kėdės ir paimu iš Zayn lėkštės paskutinę keptą bulvytę.

-Emilija! Evanai!

-Gal galėtum nustoti rėkti? -Užsikimšu savo ausis.

-Ar galėtum nustoti skųstis? -Jis pasako man į plaukus, o aš atstumiu jo ranką.

-Zy! -Ilgais laiptais bėga du žavūs maži žmogeliukai, nė kiek nesijaudindami, kad suklups. Jie apsikabina
rankomis  Zayn kojas dėl savo ūgio, ir Zayn pasilenkia, kad juos abu pakeltų.

-Sveiki, mano du mėgstamiausi išdykėliai! -Zayn žaismingai pasisveikina.

-Filmas! Atėjo laikas filmui! -Šaukia mielas Evano balsas.

-Koks filmas? -Zayn apsimeta sutrikęs.

-Zayn, - pliaukšteliu jam per pakaušį.

-Nusivesk juos į automobilį, o aš pasiimsiu striukę. -Pasakau
Zayn sumurmėjo kelis nesuderinamus žodžius, bet vis dėlto įvykdė mano nurodymą.

Skubiai užbėgu laiptais, stengdamasi nesuklupti, ir randu kelią į savo kambarį. Pažvelgusi pro langą pastebiu, kad saulėlydis jau prasidėjo, o dangų puošia melsvi, violetiniai, rausvi ir oranžiniai atspalviai, užleisdami vietą spindinčioms žvaigždėms. Greitai griebiu juodą striukę
iš spintos ir palieku mano didžiulį kambarį. Mano kojos ir toliau sparčiai neša mane per koridorius, bet staiga mano kelyje pasirodo figūra, ir aš šiek tiek paslystu.

-Oops! Atsiprašau Lize, - droviai atsiprašiau, kad jos nepastebėjau. Peržvelgiu jos aprangą ir matau, kad ji vilki kasdienius baltus džinsus ir per didelį megztinį, o tai rodo, kad ji jau kurį laiką namuose.

-Viskas gerai, brangioji. Tai taip pat buvo mano klaida. Jos maloni šypsena jau sušildo mane ir negaliu atsistebėti, kaip jai pavyksta iki šiol išlikti gražiai.

-Kažkur Išeini? -Jos balsas perskrodžia mano mintis.

-Mes su Zayn vedamės vaikus į
filma.

-Kaip tikra žmona. -Ji plačiai nusišypso.

-Ką? -Užspringstu.

-Aš nesu kvaila.

-Džaredas man sakė, kad matė jus besibučiuojančius. -Šypsena ant jos lūpų nesumažėja.

-A-ey.. -Stengiuosi surasti bent kelis žodžius, bet nieko neišeina.

-Aha. Puikiai suprantu, ką tu sakai,
-šmaikštauja ji.

-Ir aš taip pat pritariu.
-Ji mirkteli man.

-Ačiū? Tai labiau panašu į klausimą.

-Sveika atvykusi į šeimą, brangioji. Smagiai praleisk laiką. -Ji nusišypso, o aš nusišypsau jai atgal ir atsisveikinu su ja, prieš nusileisdamas laiptais žemyn.

-Chm Mija? -Dėl jos balso mano žingsniai sustoja.
-Taip, Lize?

-Prašau, neįskaudink jo.
- Jos tobulai blizgančių lūpų kampučius suraukia liūdesys.

-Nepadarysiu to, - patikinu ją.

-Gerai. O dabar skubėk, kol tavo vaikinas neišvilko tavęs iš čia.

-Jis ne mano...

-Eik. Jis laukia!
-Ji žaismingai mane nutraukia, ir aš su šypsena paklūstu jos įsakymui.
Pagaliau pasiekusi automobilį, atidarau keleivio dureles, atsirėmiau į odinę sėdynę ir numečiau striukę ant galinės automobilio sėdynės, atsargiai vengdama užmesti ją ant vieno iš dvynių.

-Ar tavo spinta yra perėjimas į Narniją? -Tai pirmieji Zayn žodžiai man.

-Ne. Kodėl?

-Tik klausiu, nes man atrodo, kad pasiklydai pakeliui ieškodama savo striukės.

-Taip, na, o tu užvedineji variklį  milijardą metų. -atšoviau.

-Oho, - jis nusuka akis ir užveda variklį.

-Aš neskubu. Tiesa. -Jo žodžiuose niekada netrūksta sarkazmo.

-Taigi! -susijaudinusi atsisuku į galinės sėdynės sėdintiems dvyniams.

-Ar žiūrėsime "Patikimąjį 2"?
-Paklausiu jų, o jų žaviuose veiduose išryškėja šypsenos.

-Taip! -Jie nusijuoke. Tikiuosi, kad vieną dieną ir aš sulauksiu tokių žavių vaikų