8.
"TAI KO NORIU"
*Zayn akimis*
Šalia stovėjo kažkokia mergina. Na, ta pati, kuri sėdėjo kavinėje su Mila. Sprendžiant iš visko, jos draugės.
- Mila, kas čia dedasi? - draugė buvo akivaizdžiai sutrikusi.
- Aria, viskas tikrai nėra taip kaip atrodo. - Mila net nemokėjo pasiteisinti.
- O kaip viskas atrodo, lėlyte? - įsiterpiau ir aš.
Butų labai įdomu išgirsti kaip ji pasiteisins dėl to bučinio, į kurį visgi buvo atsakyta.
- Nesikišk, Malik. - pyktelėjo.
Sukrizenau. Kaip gera ją erzinti.
- Zayn Malik, tiesiog Milos kaimynas. - trumpai prisistačiau jos draugei.
Mergina linktelėjo ir prisimerkusi žvilgtelėjo į Milą.
- Seksualus kaimynas? Ko dar aš nežinau? - nusijuokė.
Prunkštelėjau. Mačiau kaip lėlytė išraudo. Atrodo, jos draugė turi tikrai gerą skonį vaikinams.
- Aria, jis tas mulkis, apie kurį kalbėjomės prieš porą dienų... - sumurmėjo Mila.
- Tu vėl mane įžeidinėji, lėlyte. Gal man reikės tave nubausti? - kilstelėjau antakį.
- Užsičiaupk! - riktelėjo.
Jos draugė kelias akimirkas stebėjo tiek mane, tiek pačią Milą.
- Oh, Dieve, tik nesakykit, kad judu... - Aria žiūrėjo į lėlytę, kuri tik išpūtė akis. - Mila, tu rimtai?!
Susiraukiau. Nejau šita mergina kalba apie tą vieną vienintelį surizikuotą kartą?
- Klausyk, paaiškinsiu viską vėliau, dabar turiu eiti. - Mila greitai sumalė žodžius ir ketino sprukti iš vietos.
Jos nelaimei, aš esu čia. Tad truktelėjau ją už rankos ir ji automatiškai susidūrė su mano tvirta krūtine. Mergina aiktelėjo.
- Abejoju ar tu kažkur skubi. - sušnabždėjau.
Trumpai žvilgtelėjau Milos draugės pusėn, bet atrodo, ši nusprendė mums netrukdyti ir grįžo į kavinę.
- Paleisk mane. - pasimuistė.
- Net neketinu. Ir žinai, tu važiuosi su manimi. - tariau užtikrintai.
- Ne-
- Dar bent žodis ir išdulkinsiu tave šiame skersgatvyje. - pertraukiau ją.
Mila nutilo, nuostaba matėsi jos veide.
Šyptelėjau, kai ji man pakluso. Čia pat buvo ir mano automobilis.
- Trenkei man visų akivaizdoje, tad dabar pamatysi kas tavęs laukia, lėlyte. - kalbėjau rimtai.
Šiaip neketinau jai kažką daryti, bet kadangi ji atsakė man į bučinį... Galime pažaisti.
Įsodinau ją į automobilį.
- Nebandyk bėgti, kitaip turėsi problemų... - nutęsiau.
Mergina baimingai pažvelgė į mane.
Tuomet užtrenkiau dureles ir nuėjau į vairuotojo pusę. Greitai buvome kelyje. Kaip ir tyloje...
- Ko tu sieki? - prabilo Mila.
Prunkštelėjau.
- O kaip tu manai? - kilstelėjau antakį.
Sustabdžiau automobilį šalikelėje. Atsisukau į lėlyte. Ji apsidairė.
- Kur mes?
Neatsakiau jai, tiesiog išlipau iš automobilio. Apėjęs jį, atidariau keleivio dureles.
- Lipk.
Jai išlipus, užtrenkiau dureles ir staigiu judesiu prispaudžiau merginą prie automobilio. Ši suinkštė. Tad suėmiau jos smakrą ir kilstelėjau, kad ji žiūrėtų į mane.
- Nepažįsti manęs ir nieko nežinai... - mano akys sugavo jos baimingą žvilgsnį.
- Ką dar turėčiau žinoti be to, kad esi sumautas niekšas? - piktai atšovė.
- O šito sakyti nereikėjo. - sumurmėjau ir grubiai stumtelėjau jos klubus dar arčiau durelių.
- Oi... - aimana pasigirdo iš jos lūpų.
Rankomis nuslydau žemyn jos liemeniu, o jos rankos rėmėsi man į krūtinę.
- Padarysiu taip, kad pati manęs ieškosi... - išpūčiau šaltą orą ant jos kaklo.
Mila kiek pasimuistė, tad grubiai ją pabučiavau. Tačiau ji neketino pasiduoti. Bent jau ne šįkart.
- Paleisk! - priešinosi.
Rankas nuleidau ant jos užpakaliuko ir spustelėjau jį. Mila kiek šoktelėjo, todėl automatiškai prisispaudė arčiau manęs.
- Tavo kūnas vėl kalba kitaip, lėlyte. - sukrizenau.
Jai norint kažką pasakyti, užtildžiau ją bučiniu. Viena ranka pakilau po jos maikute. Ji sudejavo, kai lūpomis liečiau jos kaklą.
- Baik... Nustok, prašau. - murmėjo.
- Tik tuomet, kai duosi man tai ko noriu... - sukuždėjau.
Dar viena dejonė išprūdo iš jos lūpų, kai staiga ir gana grubiai užsikėliau ją ant savęs.
- Sakei būsime draugais. - įsiterpė.
- Tokie ir esame, lėlyte. - bučiniais leidausi žemiau jos raktikaulio.
- Draugai nieko panašaus nedaro. - pakartojo jau seniau sakytą frazę.
- Mes kitokie draugai. - palikau žymę ant jos kūno.
Mila sudejavo.
- Ką tu man darai? - sušnabždėjo giliau kvėpuodama.
Šyptelėjau, kai grįžau prie jos akių.
- Nori daugiau? - mano žvilgsnis nukrypo prie jos lūpų.
- Daug daugiau...
Rizikuoti, rizikuoti ir rizikuoti! Nejau tai tapo Milos kasdienybe? Ir visgi, ko siekia Zayn?
Nuomonių & vote. :)Autorė
YOU ARE READING
Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)
Fanfiction"Jei myli, atleisi net ir skaudžiausią nuodėmę."