* Kerės pozicija*
Pagaliau atvažiavusi į oro uostą, taxi vairuotojui sumokėjau 40 dolerių, kai važiuosim su pusbroliu atgal į namus, prisiekiu mokės jis.
Įėjusi į oro uosto vidų ieškojau tako pro kurį turi pareiti iš Floridos skridę žmonės. Po poros minučių radau tą vietą ir atsisėdau, nes dar reikia palaukti.
Laukiau apie 15 minučių. Kol iš tolo pamačiau į mano pusę pareinantį jauną vaikiną. Ten buvo Stefanas. Tiesą sakant jis buvo labai pasikeitęs. Pamatęs mane jis nusišypsojo, kad ir kaip bebūtų juokinga aš ir toliau į jį žiūrėjau piktu žvilgsniu. Priėjas prie manes norėjo apsikabinti, bet as nepakėliau rankų, todėl tai atrodė labai keistai :
-Sveika, Kere, šimtas metų, Dieve, kokia tu pasikeitus.- kalbėjo pusbrolis.
-Jo ir tau labas,- tariau ir, kad dar labiau jo nesupatoginti šyptelėjau dirbtine šypsena.- žinai, tu irgi pasikeitęs.
-Niu tai gal jau varom iš čia? Labai noriu pamatyt tavo plotą. Iš giminės girdėjau, kad gyveni realiai rūmuose,- nusijuokė jis
-Nu nėra jie tokie jau ir dideli..-atsakiau, jis tik atskrido ir jau mane nervina.- gerai po truputį eime, galbūt mano taxi dar neišvažiavo ir beje mokėsi t...- mane nutraukė Stefanas.
-Tu rimtai manei, kad mes grįšim taxi?- rimtai paklausė
-O kaip kitaip?
-Nu aš prieš atvažiuodamas čia nusipirkau juodą bmw būtent New Yorke. Pagal mano norą jis turėtų būti kažkur šitam parkinge ir beje rakteliai pas mane, neklausk kaip.- pasakė jis mums jau išėjus į lauką.
-Oho, tu rimtai? Moki vairuoti?
-Žinoma moku, gi nedurns aš,- na va pradeda pasirodyti Stefano tikrasis veidas.
-Nu ok ok..- numykiau.
Stefanas nuspaudė raktelius, kad atsirakintų mašina. Nemeluosiu, ji labai graži ir prabangi. Stefano tėvui tai tikrai atsiėjo porą šimtų tūkstančių, nors pusbrolis sako, kad ją įsigijo pats, bet labai tuom abejoju. Įsėdę beveik nekalbėjome, tik persimetėme pora žodžių ir tiek. Nelabai norėjau su juo bendrauti. Taip pat labai bijojau to, kad kai mano tėvai išvažiuos į Kaliforniją, namuose vyks nesamonės, kurias organizuos Stefanas...