Laiptais nusileidau į apačią ir apsidairiau. Niall niekur nesimatė , apžiūrėjau visus kambariu , virtuvę , tuomet nusprendžiau išeiti į galinį kiemą , kur ir radau sėdintį blondiną.
- Niall .- Tariau priėusi prie jo.- Galim pakalbėti apie visa tai ?
- Apie ką ? Aš nenoriu apie nieką kalbėti , man viskas ir taip aišku.- Atsakė piktu balsu , jis net nežiūrėjo man į akis . Nežinojau ką jam pasakyti , kaip tai paaiškinti , kodėl aš taip pasielgiau.
- Nekalbėk taip .- Pertraukiau jį.- Kodėl pyksti ant manęs , aš nepadariau nieko blogo.
- Tu su juo pasimylėjai , kaip gali sakyti , kad nepadarei nieko blogo ?
-Na oficialiai mes neesame pora , taigi ...- Tariau pagalvojusi
- Mes niekada ir nebūsime pora Elsa , tik ne su tokia kiap tu , galvojau gali pasikeisti , gali būti paprastesnė , bet esi tokia pati užsispyrusi ir pasikėlusi , taip pat kaip ir tie grynakraujai , net gi baisesnė už juos...- Tai pasakęs Niall atsistojo ir stumtelėjo mane į šoną.- Gailiuosi , kad tikėjau tavimi , išvis gailiuosi , kad per tave įsivėliau į visa tai .
- Palauk .- Sugriebiau blondiną už rankos ir atsukau į save.- Palauk , aš gailiuosi gerai ?
Tikrai gailėjausi , dabar pati nesuprantu kodėl taip pasielgiau , nenorėjau skaudinti Niall , mačiau koks susinervinęs ir nusiminęs jis buvo , norėjau bent atsiprašyti jo...
- Palik mane ramybėje Elsa!.- Užšaukė ir patraukęs mano ranką dingo iš kiemo.
- Susimoviau , šūdas...- Sumurmėjau prisėsdama ant akmens. Mano mintys buvo visiškai sujauktos , nežinojau ką daryti , Niall man buvo labai brangus , nuo tada kai įvėliau jį į visą šitą nesamonę , visuomet saugojau jį , galbūt to ir nepadrodydavau , tačiau niekam nebūčiau leidus jo nuskriausti , o tai kas nutiko šį vakarą , tai nepaaiškinama , kas man užėjo...? Sėdėjau lauke rankomis suiėmusi galvą , pirmą kartą jaučiau tokia širdgėlą , apskritai visi mano jausmai buvo kažkokie suaštrėję... Jaučiau kip mano veidu bėga kažkoks skystis , aš verkiu ? Negali būti... Nusišluoščiusi veida , pastebėjau jog visas mano delnas išteptas krauju , išties keistas dalykas , kai verkia vampyrai , jie verkia ne normaliomis ašaromis , kaip būdinga žmonėm , tačiau krauju , kas atrodo labai šiurpiai.
Labai susinervinau supratusi , kad ėmiau verkti , per visą savo egzistavimą esu verkusi tik 1 kartą.
Atsistojau nuo akmens ir spyrusi jį patraukiau miesto centro link. Ten atsidūriau per keletą sekundžių , dairiausi ieškodama aukų . Netrukus už keleto metrų pamačiau stovintį vaikiną , nieko nelaukusi puoliau jį. Prakandau jo kaklą ir išgėriau visą jo kraują , tol kol vaikinas numirė ir parkrito ant žemės , netoliese pamačiau išsigandusias merginas , kurios pamačiusios mane pradėjo bėgti miško link. Dėje , dėje , nespėjusios nubėgti nei kelto metrų abi merginos gulėjo negyvos , su sulaužytais kaklais ir išdrąskytomis krūtinėmis . Jaučiau jog visiškai praradau kontrolę , visai kaip Zayn 1923m , tik šiuo metu be vampyrų miestelyje nelabai buvo likę ką skersti , bet tie ką pastebėdavau ... nuo manęs nebepabėgdavo.