12.17
-Tik noriu priminti, jog kitą savaitę atostogos, bet iškart po jų jūsų laukia egzaminas!-sušuko dėstytojas pasibaigus paskaitai.
Susirinkusi visus daiktus išėjau iš auditorijos ir patraukiau bendrabučio link.
Kalendama dantimis užėjau į vidų ir kuo skubiau pasidariau arbatos, jog galėčiau sušilti.
Įsitaisiusi fotelyje, į rankas paėmiau knygą su paminkštintu viršeliu.
"Mielas dienorašti,
netrukus baigsis pirmasis studijų pusmetis. Nekantrauju grįšti namo ir pagaliau pamatyti mamą. Su Liam ir Aliss skrendame jau šiandien vakare ir aš negaliu patikėti kaip greitai skrieja laikas. Nors galėsiu pabūti namie tik savaitę, visgi mintis, jog galėsiu praleisti šventes su savo ir Liam šeima mane be galo džiugina.
Kita vertus, yra daugybė dalykų, kurie šiemet džiaugsmo nesukelia. Ava vis dėlto nusprendė kreiptis į policiją ir todėl ji turi praeiti nemažai emocinių išbandymų, kas lemia mano kasdieninį nerimą dėl jos. Dabar ji lankosi pas psichologą, todėl tikiuosi, jog jis jai padeda ir galų gale viskas bus gerai. Su ja bendrauti galiu tik laiškais, nes taip nusprendė jos mama. Žinoma, prieš laiškui atsiduriant pas Ava, jį pirmiau perskaito jos mama. Tikriausiai jos vietoje aš taip pat saugočiau Ava kaip savo akį, todėl visiškai tai suprantu.
Ir galiausiai, tema, kurios nuolat vengiu. Zayn.
Viskas pasikeitė po to nelemto bučinio. Nežinau kiek toli mes galėjome nueiti tą rytą, bet mano laimei, viską sutrugdė namo grįžęs Liam. Visgi, išsiaiškinau, jog galiu nueiti iki pat galo, sekančią naktį, kai jis užsuko į mano bendrabutį. Nuo to laiko ėmiau vengti buvimo šalia jo. Negalėjau pakęsti savo elgesio būnant šalia jo. Vienu metu protas rėkė, jog jis yra sušiktai pavojingas (galbūt) nusikaltėlis, o širdis tegalėjo išlementi seną ir nuvalkiotą "myliu".
Deja, vienas "myliu" buvo tai ko reikėjo Zayn įsiversti mane į lovą. Ir aš net nesipriešinau. Nepasakojau apie tai Liam, o tuo labiau Aliss, nenorėdama iš to padaryti didžiulio burbulo.
Zayn stengiasi su manimi susisiekti beveik kiekvieną dieną, bet man tenka sukaupti visas turimas jėgas ir ignoruotį, jei nenoriu prisidaryti dar daugiau problemų."
Švelnus beldimas į duris nutraukė mano širdies išliejimo momentą, tad teko užversti knygą ir įsidėti ją į jau sukrautą lagaminą.
-Užeikit!-šūktelėjau prisiminus, jog tikriausiai Liam su Aliss stovi už durų.
Šypsena išblėso, kai pro duris įėjo Zayn.
-Sveika.-linktelėjo.
-Labas?-nepatikliai atsakiau.
-Išvyksti?-pažvelgė į lagaminą stovintį šalia.
-Yeah.-trumpai atsakiau nenorėdama per daug išsiplėsti.-Ką čia veiki?
-Na, tu mane ignoruoji, todėl nemačiau kito pasirinkimo.-truktelėjo pečiais susikišdamas savo rankas į džinsų kišenes.
-Zayn.-ištiesiau ranką taip ketindama laikytis atstumo.-Juk sakiau, nenoriu, kad būtum šalia manęs ar mano draugų.
-Aš maniau tai buvo prieš tai, kai nusprendei su manim permiegoti.-Zayn paėmė mano ištiestą ranką.
-Tai buvo... klaida.-papurčiau galvą.
-Neatrodė, jog tuo metu labai gailėtumeis.-sukikeno prieidamas dar arčiau.
-Tai sudėtinga, aš negaliu.-papurčiau galvą.
-Giliai širdyje tu puikiai žinai ko nori. Nesuprantu kodėl vis bandai pasipriešinti tam.-jis paleido mano ranką.
-Nes aš sušiktai bijau.-kilstelėjau savo akis į jį ir mano balsas ėmė virpėti.-Bijau, jog vieną rytą aš atsibusiu ir tavęs vėl nebus šalia.
Zayn nuleido galvą ir kelias sekundes mes stovėjome tyloje.
-Malia, prisiekiu, atsikračiau praeities ir niekas mums netrugdytų būti kartu.-sumurmėjo.
-Zayn...-pradėjau, bet buvau nutraukta juodaplaukio lūpų ant manųjų.
Bučinys nebuvo ilgas, visgi jis tikrai buvo pilnas emocijų.
-Pagalvok apie tai. Aš lauksiu kiek reikės.-pasakė atsitraukdamas.
Nežymiai linktelėjau nesugebėdama nieko ištarti. Zayn šyptelėjo ir apsisukęs nužingsniavo durų link. Vos jas atidarius jam teko sustoti.
-Liam.-linktelėjo apeidamas vaikiną.
-Zayn?-atsakė Liam, bet tai labiau skambėjo kaip klausimas.
Vos Zayn dingus iš akiračio buvau perverta Liam žvilgsniu.
-Tai...-nutęsiau.-Pasiruošęs grįžti namo?