Nepaisant to, kaip jausdavosi atsikėlęs, Žygimantas save laikė vieversiu.
Tuščios baltos sienos, balti patalai su aptrintais mėlynais vienaragiais ir balti marškinėliai su logotipu grupės, kurios nesiklausė - tarp visos tos baltos kupeta oranžinių garbanų degė it olimpinė liepsna. Degė ir noras kibti į darbą: kažkur sapne nugirdo kelias padrikas natas, o šviežia galva knibždėjo idėjomis, ką iš jų būtų galima suraityti. Vaikinas žvaliai atsisėdo. Kaipmat ėmė žvilgsniu taikytis bosinės gitaros. Rado ją ten pat, kur paliko vakar, prie komodos kitoje kambario pusėje.
Visa energija prapuolė vos pradėjus kilti nuo lovos. Iš pasalų užklupo palovy tykojęs padaras. Per naktį išbadėjęs šleikščiai rožinė pabaisa šoko ant jo, džiugiai suleisdama dantis į pirmą pasitaikiusį karantį daiktą - to, ką jaunuolis slėpė po marškinėliais. Krūtį. Pabaisos narsų pabūgusi širdis nusirito kažkur toli ir į jos paliktą ertmę ėmė plūsti visos emocinės nuotekos. Šleikštulys, pyktis ir, žinoma, baimė.
Gal sekundę, o gal ir pusvalandį Žygimantas stovėjo bijodamas gilau įkvėpti, tuščiai spoksodamas į virš komodos kabantį veidrodį. Savo atvaizdo jame įžiūrėti negalėjo. Viskas, ką matė, tebuvo veidas, žalios akys it liepsnojantys plaukai, kabantys virš poros styrančių kalnų, išvagotų medvilninių tarpeklių. Nežinojo, kodėl visata nusprendė jį paskirti jų gubernatoriumi.
O komoda už visų trijų metrų.
Nedrąsiai ėmė slinkti link jos. Žingsnius dėliojo pilna pėda, apskaičiuotai ir nenatūraliai, stengdamasis neužminti ant švytuojančios pabaisos uodegos. Su kiekvienu aštresniu judesiu ji vis aštriau suleisdavo iltis į krūtinę ir gerkle sukildavo noras aprėkti Kūrėją, atmestinai nulipdytą kūną ir tą nelemtą padarą, tempiantį jį prie žemės ir verčianti mestis į kuprą. Be galo knietėjo dirstelėti žemyn. Norėjosi bent kartą žvilgtelėti į rausvo žvynuočio veidą, jei toks apskritai buvo. Vis dėlto padaras puldavo kone kasdien, tačiau vaikinas niekada neprisivertė nuleisti akių žemyn. Išsigąsdavo.
Paskutinis žingsnis praėjo sklandžiai. Su palengva atsidaręs komodos stalčių, ištraukė savo apsaugą - siaurą, ankštą elastaninę liemenę. Rusvas audinys buvo gerokai tamsesnis už odą, bet jo tai netrikdė. Trikdydavo tik jo perkąsti negalinčią pabaisą.
Vilkdamasis marškinėlius netyčia dirstelėjo į veidrodį priešais.
Pabaisa pamačiusi plikos odos lopinėlį tiesiog pašėlo. Šnypšdama ėmė kabarotis aukščiau, nagais kabindamasi į siaurus pečius ir siekdama skruostų bei žandikaulio, žemyn jaunuolį tempdama ne tik dantimis, bet ir visu kūno svoriu.
Šleikštulį pajutus šaltį prie skruosto ėmė keisti įniršis. Daugiau jis taip nebegalėjo. Kol padaro nagai ir iltys smigo į odą, vaikinas abiem rankom svėrė už padaro gerklės, atplėšdamas jį nuo savęs ir nublokšdamas žemėn.
Žygimantas stvėrė bosą už grifo. Pėda spausdamas šnypščiančią būtybę prie žemės, pagaliau prisivertė save pažiūrėti į jos galvą.
Platūs dantyti nasrai ir juos supanti beformė rožinė masė. Masė, kuri ėmė mainytis akyse. Kieti žvynai blyško ir plėtėsi, liedamiesi į minkštą, šiltą odą. Veidas įgavo švenią formą, Iltys pasislėpė, burna susitraukė į porą putlių raudonų lūpų. Pabaisa nurimo. Tarsi iš niekur atsivėrusios žalios akys iš po ilgų blakstienų įsistebeilijo į jo.
Nedvejodamas, jis paleido gitarą tiesiai ant pabaisos veido.
Žviegimui skardint ausyse, įgudusiais judesiais įsispraudė į ankštą drabužį. Per galvą, du pirštai už nugaros ir trūktelėjimas žemyn, tuomet abiem rankom priekyje. Svyruodama nuo smūgio ir pasibaidžiusi elastanunio šarvo, pabaisa nušliaužė po komoda. Patenkintas pasisuko šonu veidrodyje ir delnu perbraukė per suplotą krūtinę.
Pakedenęs susivėlusias garbanas, grindims atkišo vidurinį pirštą.
Su numylėtu instrumentu rankose, jaunuolis klestelėjo ant lovos. Virpindamas stygas ir linguodamas galva ėmė niūniuoti. Tačiau buvo greitai nutildytas dar vienos rožinės letenos, apsivijusios kaklą.
2020.04.18.
---
Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog būtent tokia scena prieš akis iškilo pasiklausius Youth Killed It "Keep it Real"?
- Vėjas
