Miškų mergaitė (Baigta)

17

Prie lango stovėjo moteris gal apie keturiasdešimt.

-Sveiki.-atsisukusi tarė moteris.

-Mama.-su džiaugsmu nuėjo jos apkambinti Liusė o paskui ja ir kiti.

Kol jie buvo apsikabine prisiminiau savo mama. Ilgiuosi jos. Aš labai noriu normalaus gyvenimo kurį turėjau. Taigi  nenorėjau jiems trugdyti tad tyliai pastovėjau.

-Klara.-staiga kreipėsi į mane Ponia Ana.

-Taip.-drasiau ištariau.

-Girdėjau ko čia atvykai nes taves nori Destankijonas jis yra senas mūsų priešas. Norėčiau su tavimi pasišnekėti po vakarienes ateik čia.-pasakė kuo maloniai moteris

-Gerai.-kuo mandagiau tariau.

-Tuomet puiku.-atsakė ji man.-Beje tarnaite palydes tave iki tavo kambario.

-Mama ji bus pas mane kambaryje.-pertraukia ja Liusė.

-Gerai.-su šypsena tarė ji.

-Iki mama.-pasakė Maikas ir su Domu bei Adam išejo.

-Klara vakarianiausi?-paklausė ji manes kai mes su Liusė ruošiames išeiti.

-Ne atleiskit negaliu.-kuo nuoširdžiau pasakiau.

-Gaila.-pasakė ji.

Tuomet mes su Liuse išėjom į kambarį. Kaip ir nieko gero nenuveikiam tik patvarkiam betvarkia kuria buvom palike ir kaip viskas.  Iki vakarienes dar liko dvi valandos o mes jau nebežinojom ka veikti.

-labas Bri kaip tu?- paklausiau jos nes prisiminiau kad jau senokai nešneeau su ja.

-labas man viskas gerai kas gi gali man nutikti .-liudnokai ištarė ji.

-Bri ar galiu jais pasitikėti?-paklausiau jos.

-Manau taip bet vistiek buk žvalgi ir budri.-pasakė ji.

Begulėdama net nepastebėjau kaip užmigau. Kai prabudau Liusė via dar buvo kambaryje ir kaška rašė į sasiuvini.

-Rašai dienoraštį?-paklausiau atsisėsdama ant lovos

-Taip.-pasakė mergina padedama jį ant palanges.

-Už dešimt minučių vakariene tikrai nenori prisijunkti?-paklausė manes mergina.

-Ne.-kuo mandagiau pasakiau.

-Gaila.-te pasakė mergina ir jau atsistojo ruošiasi išeiti.

-Gal norėtum veliau kai pakalbėsiu su tavo mama pasižiurėti koki nors filma?-paklausiau nes čia tikrai nebuvo ka veikti.

-Nežinau kaip ir žadėjau su broliais žiurėti filma na žinai šeimos vakaras nebent jie liestu tau prisi...-pertraukiau mergina.

-Ne viskas gerai suprantu šeimos vakaras.-liudnokai pasakiau.

-Jau eisiu.-tarė mergina.

-Gerai.-pasakiau.

Kai mergina išėjo apsidairiau aplink didžiuli kambarį. Jame kabėjo keli paveikslai tad apsižiurėjau juos.

-Klara.-išgirdau kaškoki šnypštima sklindantį iš šešėlių.

-Kas čia.-mažais žingsnialeis pradėjau eiti link balso.

-Klara.-vėl išgirdau ta patį balsą.

-Kas tu?-paklausiau sustojusi vietoi.

-Klara klara.-pasakė vėl jis.

-Ko nori?-paklausiau.

Staiga iš šešėlio iš niro dvi raudonos akys. Jos tiesiog mane sustingdė. Mano protas liepte liepė begti tačiau aš nesugebėjai pajudėti.

-Klara.-jis buvo šalia manęs galėjau jį jausti.

Staiga aplink mus pradėjo formuotis juodas sukurys.

-Kas tai?-sušnypšte jis.

-Aš.-prieš mus atsirado Adam.

-Kas tu?-paklausė tas pats raudonake butybė.

-Aš tas kuris tave sunaikins jai per penkias sekundes nedinksi.-linksmai pasakė jis.

-Cha cha gerai dinksiu bet tik su ja.-pasakė jis.

-Kam tau ji?-paklausė Adam.

-Spėk...

-------------------------------------------------------------

Dar viena dalis tikiuosi jums patinka spaudžiam ☆ :))