Miškų mergaitė (Baigta)

2 skyrius

Aš nieko nesupratau ir buvau sutrikusi todėl tiesiog pažvelgiau į brolį:
-Kas čia vyksta?-sunerimusi paklausiau.
-Sesut mums reikia rimtai pasikalbėti.
-------------------------------------------------------------

-Apie ką? Kas čia vyksta?-rimtai paklausiau brolio.

-Nurimk ir prisėsk.-parodydams rankomis ant sofos.

  Kai atsisėdau prie manęs prisėdo Kamila. O mano brolis atsisėdo ant šalia esančio krėslo. Tuomet sunėre pirštus ir nužvelge visus paskui pažvelge į tą vaikiną kuris mane apsaugojo nuo Sofijos. Kai vaikinas linktelėjo mano brolis atsisuko į mane.

-Mūsų tėvus... pagrobė ir...-atsiduso jis.
-Ką ir tu sakai nurimti kai mūsų tėvus pagrobė bent jau skambinai policijai?
Na taip kurgi tu skambinsi geriau pasedėsi su savo šutve nenormalių draugų!-jau pakėlusi balsa pradėjau šnekėti.

-Sesut nurimk viskas daug sudėtingiau nei tu manai tu nežinai dar daug tiesos prašau leisk tau parodyti- jis žvelge į mane susirūpinusiu žvilgsniu

-Ką parodyti ir kur pogalais mūsų tėvai?-aš norėjau verkti ir klykti tačiau tvardžiausi.

-Tėvams bus viskas gerai bet dabar turi kaika žinoti prašau tiesiog paklausyk gerai?-Jis į mane žiūrėjo taip lyg viskas bus gerai.

-Gerai...-atsidusau.

-Mūsų tėvai ne visai yra žmonės kaip ir mes visi šiame name.-jis atsiduso-Mes esam kitokie. Esam pusiau žmon...
-Mes esam pusiau žmonės pusiau vilkai kitaip tariant vilkolakiai.-tai pratesia Lukas. Tikriausiai jo toks vardas bent jau Sofia tokį sumikčiojo. Tada mokykloje.-Jūsų tėvai taip lat vilkolakiai. Vilkolakiais tampama gimus arba kai žmogui įkanda Alfa šiuo metu aš.

-Jūs visi nesveiki rimtai manot jog patikėsiu šiomis nesamonėmis.Jūs visi esat debilai ar kas jums? Gauja mulkių susiraskit penkiamete mergaite ir jai sekit pasakas-pažvelgiau į brolį ir papurčiau galvą. Tuomet atsistojau ir jau ketinau eiti į savo kambarį bet...

-Imm. Matau kaškam gi reikia įrodymų.-atsisukau ir pažvelgiau į Luką pikčio žvilgsniu.

-Lukai nereikia jai dabar reikia atsitokėti mūsų tėvai dingo ir...

-Derekai reikia kitaip ji mus ir toliau laikys idiotais ir kai kitą kartą jie ateis ir vėl mūsų nebus šalia. Jie pasiims ne tavo tėvus o ją.

  Mano brolis pasitraukiai o Lukas atėjo netolis manęs ir nusivilko savo marškinelius ir numete juos ant žemės o tuomet pažvelge į mane ir šyptelėjo. Galiausiai jam pradėjo lužinėti kaulai ir jis akimirksniu pasivertė į didėlį juodą vilką su sodriai raudonomis akimis.

   Aš buvau persigandusi ir nejučia suklykiau. Tačiau tas vilkas tik atsisėdo ir pasisuko į mano brolį.
Aš buvau šoke katik prieš mane žmogus pavirto į vilką ar tai iš vis įmanomą. Mano brolis priėjo prie manes ir apglebė glebyja tuomet atsitraukia ir sujame mane už rankų.

-Viskas bus gerai. Nebijok jis taves nenuskriaus.

   Tuomet mano brolis atsitupe ir parodė jog sekčiau jo pavyždžiu bet aš tik papurčiau galva. Tačiau jis mane patraukia už rankos ir aš buvau priversta atsiklaupti. Aš buvau išsigandusi. Vilkas priėjo arčiau aš jau norėjau bėgti bet brolis laikė mano ranką. Tuomet ją iš tiese prieš pat vilko snukį. Bandžiau priešintis bet tuomet mano ranka pajuto vilko kailį. Aš pakėliau akis ir žvelgiau tiesiai vilkui į akis bijodama jog jis nenukąstu mano rankos. Bet mano brolis paleido mano ranka ir aš ją akimirksniu atitraukiau ir atsistojau.

-Ar dabar tiki?-pažvelgiau į brolį ir linktelėjau. -Kamila eikit su mano sese į kambarį.  Lukai galėsi atvirsti mano kambaryja ir pasiskolinti drabužius.