Netikėta [[KNJ]] ✔

7

Namjoon barbeno pirštais per mašinos vairą. Stengėsi įgauti drąsos išlipti iš mašinos. Jo lūpas skaudėjo, nuo jų suspaudimo. Jis nebuvo tikras ar jis gali nueiti prie durų ir į jas pasibelsti, bet jis žinojo, kad kažkuriuo momentu jis turi tai padaryti arba kažkas iškvies jam policiją, nes jis čia stovi jau kokį pusvalandį.

Jis įkvėpė giliai ir išlipo iš mašinos. Jo širdis daužėsi kaip pašėlusi. Namjoon užsidėjo kostiumo švarką ir nuėjo takeliu iki namo. Jis greitai paskambino į duris, kol dar nepabėgo. Jis stengėsi nuraminti savo kvėpavimą.

Pasigirdo keli surėkimai už durų ir jos atsidarė, už jų stovėjo Hanos vyresnis brolis.

"Oh" Yoongi ištarė "Čia tu"

"Labas" Namjoon pasakė "Um... kaip sekasi?"

"Gerai" Yoongi atsakė ir nelaukė kol vėl kažką Namjoon pasakys "Kuo aš galėčiau jūms padėti, Pone Namjoon"

Namjoon suvirpejo "Yoongi, tu gali kreiptis į manę vardu"

"Uh-huh" Yoongi sukryžiavo rankas "Namjoon, kuo galėčiau aš tau padėti?"

"Ar Hana namie?"

"Taip" Yoongi atsakė ir toliau žiūrėjo į jį.

"Ar galiu su ja pasikalbėti?"

"Ne" Yoongi atsakė "Po to ką tu jai pasakei, aš nenoriu, kad tu būtum šalia mano sesės"

"Aš žinau, kad tai ką pasakiau, buvo klaida, bet aš buvau piktas"

"Ir kas? Tu turėjai sutramdyti savo pyktį, o ne išlieti jį ant jos ir Jaemin. Ypač ne prieš savo sūnų" Yoongi atšovė "Ar tu nors įsivaizduoji kaip jiems abiems skaudu"

Namjoon patrynė savo kaklą "Ar gali tu jai pasakyti, kad aš čia buvau ir norėjau ją pamatyti?"

"Tu gali tai pasakyti pats" Yoongi atsakė ir pasitraukė iš kelio "Na? Eik ar aš turiu užtrenkti tau duris prieš nosį, kaip tai padarei jai?"

Namjoon nurijo seiles ir įžengė į namą. Jie išgirdo Hanos garsų juoką. Jo širdis pradėjo daužytis kaip mielai ji skambėjo ir jis suprato, kaip pasiilgo jos garso. Jis jaudinosi įžengti į kambarį, bet Yoongi švelniai į pastūmė ir jis pamatė savo du draugus sėdinčius kambaryje.

Vsisi pažiūrėjo į jį ir Hanos šypsena po truputį dingo.

"Oh" ji ištarė "Joon...Namjoon. Kokias vėjais čia?

Namjoon nurijo seiles ir negalėjo rasti žodžiu. Pasigirdo garsus dužymas iš viršaus ir tada bėgimo žingsniai link jo. Jaemin nematė jo ir nubėgo pas Hana ir atsisėdo pas ją.

"Aš prisiekiu, tai ne mano darbas!" jis pasakė.

Hana atsiduso "Ką tu vėl sudaužei?"

"Nieko. Prisiekiu"

"Kim Jaemin" Hana kreipėsi ir nužudė Jaemin savo žvilgsniu.

"Aš tik nušokau ant grindų ir tada bam! Lempą nukrito ant grindų ir sudužo. Tada aš-"

"Tu esi toks nerangus" Hana pasakė ir paglostė švelniai jo galvą. Jaemin nusišypsojo ir pasirodė jo dvi skylutes žanduose. "Visai kaip tavo tėtis"

Jaemin atsiduso "Bet jis manęs nemyli taip kaip tu"

"Tai kodėl tau netrenkus jam?" Yoongi paklausė ir Jaemin pažiūrėjo į jį "Čia tavo šansas"

Jaemin pažiūrėjo į Namjoon su pašėlusiom akim ir jis išbėgo iš kambario greitai kaip tik galėjo... kartu su stiklo dūžiais.

"Čia ne mano darbas!" jis sušuko ir Jin sukikeno iš jo. Yoongi išėjo iš kambario ir paliko Hana sutvarkyti sudužusius butelius. Hoseok net negalėjo žiūrėti į Namjoon, o Namjoon žiūrėjo tik į Hana.

"Klausyk" ji pasakė "Jei tu nori kažką man pasakyti, tai prašau. Man nepatinka, kai manę stebi. Tu turėtum tai žinoti"

"Yeah" Namjoon pritarė "Um, aš norėjau su tavimi pasikalbėti"

"Aš nenoriu tavo pinigų, jei tai yra priežastis kodėl tu čia" Hana pasakė ir jos rankos drebėjo.

"Ne, Hana... Aš čia ne dėl to" Namjoon pasakė "Šūdas. Gal mes galime kažkur vieni pasišnekėti, prašau?"

"Mes galim išeiti" Jin atsakė.

"Ne!" Hana greitai sušuko "Prašau, ne. Jaemin nori jums pagaminti ir jam reikai palaikymo. Yoongi tuoj išeis ir aš kalbėsiu su Namjoon, tai man reikia tavęs"

Jin nusišypso "Aš tikiuosi, kad Jaemin gamina geriau, nei jo tėtis?"

Hana sukikeno "Jis nėra ant tiek blogas. Tik jis nerangus"

"Visai kaip Namjoon" Hoseok pasakė ir pažiūrėjo į jį " Ar tu atsimeni viską, ką aš tau sakiau?"

Namjoon palinksėjo "Taip, atsimenu"

"Tada gerai" Hoseok atsistojo "Draugai ar ne, kita kartą kai pasakysi kažką panašaus, aš išspardysiu tau užpakalį"

"Ir aš tau leisiu" Namjoon pasakė ir jei greitai apsikabino "Aš vertinu tai, Hoseok. Ačiū tau"

"Mes būsime virtuvėje" Jin pasakė ir suspaudė švelniai Namjoon petį "Nesusimauk šį kartą, Namjoon"

Kai jie išėjo, Hana patapšnojo per sofą "Tu gali prisėsti, žinai tai?"

"Taip, žinau" Namjoon atsisėdo ant kitos sofos. Jis nepasitikėjo savimi, jei bus šalia Hanos, nes jis norėjo ją laikyti savo glėbyje ir jis nežinojo ar ji to nori. Tik ne po to ką jis pasakė.

Jie sėdėjo tyloje. Hana nenorėjo kabėti iki tol kol Namjoon pradės, o jis nenorėjo kabėti iki tol, kol Hana prabils.

Galų gale Namjoon su visa drąsa prabilo. Jo burną buvo sausa ir jis sunkiai rado žodžius.

"Aš atsiprašau" pasakė tyliai "Dėl to, ką tau pasakiau. Tai buvo netinkama ir aš suprantu jei tu manęs už tai nekenti"

"Aš ne nekenčiu tavęs, Namjoon" Hana pasakė ir atsiduso "Aš negalėčiau tavęs nekęsti. Aš žinau, kad tu buvai piktas. Aš suprantu tavo pykti, bet tu galėjai jo neišleiti prieš Jaemin. Jis nekaltas, dėl viso šito"

"Aš žinau, aš tik negalėjau sustabdyti savęs"

Hana pažiūrėjo į jį "Namjoon, ar tu tikrai turėjai tai omeny?"

"Kad nenoriu tavęs matyti?"

"Ne" Hana atsakė "Kad tu svajoji, kas jis nebuti tavo sūnumi?"

Namjoon aplaižė savo sausas lūpas ir žiūrėjo į grindis "Aš buvau piktas, Hana. Aš neturėjau to pasakyti"

"Tai neatsako į mano klausimą"

"Aš nežinau" Namjoon pažiūrėjo į ją "Hana, aš nemačiau tavęs 8 metus ir tu vieną dieną paskai man, kad aš tėtis. Kaip tu tikėjaisi, kad aš reaguosiu?"

Hana suspaudė rankas į kumščius "Aš nesitikėjau, kad tu būsi laimingas manę pamatęs ir aš tai suprantu. Bet tu neturi teisės sakyti savo sūnui, kad tu norėtum, kad jis būtų ne tavo"

"Aš bandau tai suvokti, Hana. Mano galva bando apdoroti faktą, kad aš esu 8 metų sūnaus tėvas"

"Tu nori jo savo gyvenime ar ne? Tai paprastas klausimas" Hana paklausė "Aš nenoriu, kad tu jį suklaidintum ir nuliūdintum. Jaemin to nenusipelnė"

"Aš nežinau. Aš nežinau, Hana" Namjoon atsiduso "Aš tik noriu suprasti, kodėl tu man ankščiau nepaskei, kai tu sužinojai, kad tu laukiasi?"

"Joonie, prašau. Pasakyk, ar tu nori Jaemin savo gyvenime ar ne?" Hana vėl paklausė beveik maldaudama jo "Aš noriu žinoti, ar tu tikrai galėsi juo pasirūpinti, kai jam tavęs labiausiai reikės"

Namjoon suraukė antakius "Hana, ar tu kažką nuo manęs slėpi?"