Uzumakiai

1 dalis

Amerija
Prieš tris metus mes atvykom į Konoha ir ji jau tapo mūsų antraisiais namais. Mūsų brolis Gaara susipažino su Konohos princesės Tsunadės dukra Kira. Kuri yra nepaprasto grožio. Tikiuosi jog jie bus kur kas daugiau nei draugai.
- Ameria! Sustok!- mane nutraukė sesers balsas, kuri kaip visada buvo su Narutu. Jie susipažino vos prieš kelias savaites, bet jau spėjo užmegsti ryšį ir tapti geriausiais draugais. Jie abu yra nenuspėjami.
- Juna, Narutai. - žvilgtelėjau į juos.
- Paslėpk mus. - Narutas pažiūrėjo į mane šunyčio akytėm.
- Ką jau prisidirbot? - sušnypščiau ant jų, kai pamačiau džioninus bėgant link mūsų.
- Na Narutas papasakojo kaip jis išpaišydavo hokagiu veidus ir mes dėl senų gerų laikų vėl juos išpaišėm. - Juna sumirksėjo nekaltai.
- Ką gi. Gelbėkitės patys. - tikrai neketinu veltis į tai.
- Vyresnioji sese prašau, bent jau nukreipk jų dėmesį. - Juna tiesiog maldavo.
- Gerai jau. Eikit iš čia. - pasakiau jiems. Jų veidas nušvyto ir jie pabėgo. Ką gi metas pabūti aktorei. Speceliai paėjau kelius žingsnelius ir suklupau. Trys nindzes, kurie vijosi mano seserį su Narutu pribėgo prie manęs.
- Jaunoji Amerija, ar viskas gerai? Kas atsitiko? - Mokytojas Gajus paklausė.
- Manau pasitempiau koja. - Nustačiau skausminga veido išraiška.
- Su jaunatviška dvasia mes tau padėsim. - Gajus paemė mane nuotakos stiliumi ir nubėgo tiesiai į ligonine.
- Panele Tsunade. Jaunoji Amerija susižeidė. - mokytojas Gajus pasakė.
Ir kur aš papuoliau.
Juna
Mačiau kaip mokytojas Gajus nusinešė Amerija į ligonine.
- Turiu pripažinti Amerija nuostabi aktorė. - Narutas burbtelėjo.
- Aha. Tikiuosi nepridarėm jai bėdų. - atsidusau.
- Amerija išsisusks. Bet judu aš labai abejoju. - Naujas balsas pasigirdo už mūsų. Mes su Narutu pašokom į viršų ir lėtai atsisukom.
- Mokytojau Kakaši, ką jūs čia darot? - Narutas paklausė, o aš negalėjau net žodžio pratart.
- Pats hokage liepė man jus pas jį atvesti. - jis padarė savo firmine akies šypsena.
- Tėtis? - Narutas pabalo.
- Taip. Juna-chan negalvojau, kad tu tokia vaikiška. - jis pažiūrėjo į mane. O aš tik dar labiau nuraudau. Po kiek laiko pasiekeme Hokagės bokšta.
- Nagi pirmyn. - Kakašis paskatino.
Prieje duris juodaakis pasibeldė.
- Užeikit. - už durų nuskambėjo vyriškas balsas. Kai įėjau į vidų ten stovėjo ir brolis Gaara su dar dviem savo komandos nariais. Jis pažvelgė į mane ir šyptelėjo.
- Narutai Uzumaki Namikaze ir Juna Niši Uzumaki... jus abu mėnesį vykdysit D- pobūdžio misijas ir jeigu iki saulėlydžio nenuvalysit Hokagiu veidų tai su aukštesnėm misijom galėsit atsisveikinti pusei metų. - Minato-sama paskelbė mūsų bausme. Ir mes abu tiesiog gyliai atsidūsom. Amerija mane priplos.
- Laisvi. Kakaši tu prižiūrėk juos.- blondinas paliepė.
- Gerai mokytojau. Na eime. - jis mus išsivedė.
- Galėjo tėtis būt šiek tiek švelnesnis. - Narutas pasiskunde.
- Narutai juk žinai kad išpaišydami veidus pridarėt daugiau poperizmo mokytojui. - Kakašis pažiūrėjo į savo mokinį. Gerai apie tai mes nepagalvojom. Po labai labai ilgo valymo pagaliau mes baigem.
- Žmogau aš išalkau... - Narutas atsisuko į mane.
- Einam ramen makaronų? - paklausiau.
- Žinoma! - jis tiesiog nušoko nuo trečiojo hokagės galvos.
- Jis tikrai mėgsta tuos makaronus. - Kakašis nusijuokė.
- Kakaši gal nori prisijungti? - paklausiau.
- Eime? - jis paklausė ir aš tai supratau kaip sutikima. Aš plačiai nusišypsojau ir linktelėjau.