Just save me // Zayn Malik fanfiction

[1]

"Girdžiu kaip jis artėja prie kambario durų ir jau žinau kas manęs laukia. Kaskart man jį atstūmus, aš gaunu bausmę. Tik šįkart viskas kitaip"
^^Prieš savaitę^^
-Tu negali man uždrausti išeiti iš namų!-rėkiau ant tėvo, jis tai išgirdęs dar labiau įsiuto.
-Taip galiu, aš tavo tėtis, privalai manęs klausyti, niekur tu neisi,-griebęs man už riešo, bandė temti nuo durų. Neleisiu tam vyrui man aiškinti, ką galiu daryti, o ko ne. Ištraukiau savo riešą, jam iš rankos.
-Tu man ne tėvas nuo tada kai išdavei mamą, su kita, štai ant šitos sofos,-parodžiau pirštu į mūsų svetainės sofą. Tėvo ranka pakilo, ir trenkėsi man į veidą. Žandas degė iš skausmo, bet esu

per stipri, kad verkčiau prie jo.
-Nekenčiu tavęs, supranti, nekenčiu! Nenoriu turėti nieko bendro su tavimi!- jau su ašarom akyse, išrėkiau jam, jo veidas persikreipė, bet man tai nerūpėjo, išėjau iš "namų" su visais daiktais. Lauke jau buvo šalta ir tamsu. O vienai eiti šiame rajone tikrai baisu. Bet nuvijusi savo mintis ėjau link mamos buto. Suknistas tėvas, mano, jog viskas sukasi aplink jį, moka tik skaudinti visus. Eidama tolėliau už savęs išgirdau cypiančių padangų garsą, durelių užsidarymą ir tada tyla. Atsisukusi pažiūrėti, prieš save pamačiau du vyrus, vienas iš jų griebė manę, stengiausi ištrūkti iš jo gniaužtų, bet jis buvo per stiprus. Tada priėjo kitas vaikinas, ir uždėjo šviesų skudurą man ant veido, bandžiau neįkvėpti jo turinio ir toliau priešintis, bet dėja perniek. Staiga pritrūkus oro, įkvėpiau, akyse aptemo ir sukniubau vyro rankose...
Po kažkiek laiko, pradėjau jausti savo kūną, girdėti balsus. Atsimerkusi, pamačiau jog guliu ant galinės mašinos sėdynės, surištomis rankomis. Priekyje sėdi tie patys du vyriškiai, kurie mane užpuolė.
-O žinai ji tikrai karšta, nenuostabu, kodėl bosas ją išsirinko,-juokdamasis tarė vaikinas už vairo, kitas pritardamai nusijuokė.
-Jo, norėčiau pats ją išbandyti!-suplojo rankomis,-įsivaizduoju jau ta nekaltą žvilgsnį, žiūrinti į mane iš apačios.
Vyriškiai tik nusijuokė ir toliau kalbėjosi apie beprasmiškus dalykus. Akyse jaučiau besikaupiančias ašaras. Nesuprantu ko jie iš manęs nori, koks dar bosas? Tūkstančiai klausimų ir nei vieno atsakymo. Staiga mano apmąstymus nutraukė, vaikino balsas.
-Žiurėk, ta kalė pabudo, pasirūpink, kad ji dar truputi pasapnuotų,-pažvelgęs pro veidrodėlį į mane, pasakė kitam. Šalia buvęs vaikinas, iškart atsisuko į mane ir vėl siekė uždėti skudurą. Bet aš pradėjau purtyti galvą ir verkti. Norėjau rėkti, bet neįstengiau, burna buvo visiškai išdžiuvusi. Vaikinas tik nusijuokęs, griebė už galvos, ir pridėjo skudurą man prie veido dar kartą. Po kelių sekundžių, vėl atsijungiau...

Vote✨