tamsioji (✔️)

1

Ana sėdėjo sunėrusi rankas lupinėdama savaitės senumo nagų laką. Ji laukė. Dieve, atrodė laukė visą amžinybę, kol pro duris įžengs detektyvė. Ji buvo beveik įsitikinusi, kad šioji bus sena sukriošusi boba, kuri taip gerai priminė jos dėstytoją universitete. Tačiau prasivėrus kabineto durims, Ana jose išvydo vidutinio amžiaus, liekną ir tikrai išvaizdžią moterį, kuri nebuvo panaši į italę. Moters veidas buvo rimtas, tačiau spinduliuojantis pasitikėjimu savimi, o mažos raukšlelės aplink lūpas išdavė, jog ji yra nebloga rūkalė. Bet ji dvelkė ne dūmais, o rytietiškais kvepalais, kurie net užgožė kvapą. Ana niekada nemėgo smilkalų kvapo.

- Laba diena, Ana- pasisveikino ši.- Aš, kaip galbūt jau žinote esu Sonata Miulers. Esu paskirta pareigūnė šiai bylai tirti.

- Sveiki.

Anos balsas skambėjo apgailėtinai, jinai bijojo. Vienintelis gyvas susitikimas su policija buvo, kai šiai suėjo šešiolika, tuo metu reikėjo pasikeisti besibaigianti iš galiojimo išeiti pasą ir viskas. Ji tikėjosi ir vylėsi, kad tai bus pirmas ir paskutinis kartas kada Ana turi reikalų su jais. Nuo pat mažumės, o suaugus dar labiau, mergina nemėgo policijos. Tiksliai negalėjo paaiškinti kodėl, turbūt dėl to, kad pati nebuvo labai atsakinga ir nekalta pilietė. Ana visada išsisukdavo iš įvairiausių situacijų pasitelkdama savo žavesį ir garsią pavardę. Kad ir kaip ši nenorėjo pripažinti, ji buvo labai panaši į savo tėvą. Miulers išsidėliojo šūsnį dokumentų ant stalo. Alisa Kruks- nuo šio vardo Ana net pasimuistė kėdėje. Ji kaip niekad norėjo dingti. Dingti ir užsirūkyti.

- Gerai, negaiškime laiko.- Miulers atsivertė bylą.- Taigi, Jūs paskambinote policijai kai radote Alisos kūną, ar ne?

- Taip.- pritariamai linktelėjo Ana.- Nežinau ar žinote bet iš manęs jau yra paimti pirminiai parodymai.

- Nesijaudinkit, žinau. Tačiau noriu išgirsti gyvą pasakojimą iš Jūsų. Taigi, papasakokit ką Jūs veikėt tą dieną.

Nepastebimai Ana pavartė akis. Kadangi pati mėgo manipuliuoti, ji iškarto suprato ko detektyvė siekia- ji norėjo pamatyti bent vieną merginos raumens krustelėjimą, kuris priverstų suabejoti jau duotais parodymais.

- Tą dieną vyko mano universiteto organizuojamas padėkos renginys, jame buvau su broliu, kuris po iškilmių išskrido. Alisa irgi ten buvo. Po to buvau namuose.- atsiduso Ana.- Vakare, apie 19 valandą gavau Alisos žinutę. Ji norėjo su manim susitikti, pasikalbėti, išsiaiškinti.

- Ką išsiaiškinti?

- Ji buvo susidėjusi su tuometiniu mano vaikinu.

- Kiek žinau, jinai Jums gerokai apkartino gyvenimą.

- Nepasakyčiau.- abejingai nusiprunštė Ana, nors ir vaidino. Melavo ir sau, ir jai.- Mano gyvenimas nėra tik mano vaikinas. Turiu ir daug svarbesnių reikalų.

- Supratau, bet kaip dėl kitų veiklų? -tęsė Miulers.

- Kokių kitų veiklų? - Ana pajautė kaip jai susuko skrandį. Ji nežinojo kiek Miulers žino ir kiek jinai apsimeta, kad žino, bei supranta.

- Kompromituojančios medžiagos, kurios ji turėjo į valias ir su kuria jinai galėjo sugadinti Jūsų reputaciją viešumoje.

Ana eilinį kartą pasigailėjo, kad atsisakė jog kartu važiuotų jos advokatas.

- Meluočiau jei sakyčiau, kad ji nebuvo rakštis man, tačiau jei manot, kad žudyčiau dėl to tai klystate.

- Aš Jūsų niekuom nekaltinu, tik Jūs vienintelė matėte ją paskutinė. Turite suprasti, kad esate įtariamoji.

- Klausykit, aš nieko nepadariau. - mergina, kaip užspaustas žvėrelis susigūžė ir sukryžiavo rankas sau ant krūtinės.

Miulers kažką pasirašė ant savo užrašinės. Anai baisiai skaudėjo galvą, atrodė jei Miulers dar paklaus bent pora klausimų ji tiesiog sprogs. Mergina nebenorėjo kalbėti ir Miulers tai pastebėjo, dėl to užvertė bylą ir atsilošė kedėje. Taip jos sedėjo tylėdamos pora minučių. Per visa savo gyvenimą Ana niekada nejautė tokios nemalonios tylos. Ją baisiai neramino tai, jog ji yra pagrindinė įtariamoji, bet dėl trūkstamų įrodymų jos negali sulaikyti. Nepaisant to, apie garsaus verslininko dukrą Italijos spauda mielu noru rašė ir domėjosi kiekvienu Anos žingsniu. Buvo tik laiko klausimas kada jie sužinos apie tai. Anos negalėjo paleisti mintis, kad vos tik tėvas sužinos apie šį mėšlą jis ją užmuš... arba tikriausiai jau žino ir yra pirmu reisu tiesiai į Italiją.