-Hm, kokie dailučiai...-kalbėjo ponia, žingsniuodama palei mus išrikiuotus eilėje.
Jie žiūrėjo į mus tarsi į daiktus. Turbūt taip buvo dėl to, kad mes ir tebuvome įrankiais didesniam tikslui pasiekti. Buvome tik eilė pusnuogių juodaodžių, išstatytų pardavimui. Nieko daugiau, nieko mažiau-mažiau už mus ir būti negalėjo.
-Taip, ponia, tik aukščiausia klasė,-energingai palinksėjo šeimininkas.
-Nė neabejoju,-moteris nužiūrinėjo mus vertindama.-Paimsiu šiuos du.
Mano širdis kone sprogo iš laimės. Vienas iš tų dviejų buvau aš.
YOU ARE READING
Kristianas
Random-Ar tu turi vardą, mielasis?-paklausė manęs ponia. Tylėdamas papurčiau galvą. Pats nežinau, kodėl, bet siaubingai jos bijojau. -Ką pasakysi apie...Kristianą?-nusišypsojo baltoji moteris ir mane užliejo šiluma. -D-dėkoju, ponia. /Istorija kuriama su...
