Berniukas be namų, be tėvų, be vardų. Kas jis? Tai aš. Žmonės mėgsta į mane kreiptis tiesiog "tu". Arba išvis nekreipti į mane dėmesio.
Taip jau būna, kai esi nieko vertas juodaodis, priklausomas nuo baltųjų. Ar bent jau taip buvo, kol nepasirodė ponia.
Ji buvo tokia graži, tokia baugi, bet nuostabi. Ir gera. Tai ji man dovanojo naują gyvenimą bei vardą.
Kristianas.
Pirmasis ir galimai paskutinis mano bandymas kažką rašyti. Romanas, ar ne, sulaukėt, džiaukitės xd Vis tiek Jūsų nuomonės būtų gerai ;3
YOU ARE READING
Kristianas
Random-Ar tu turi vardą, mielasis?-paklausė manęs ponia. Tylėdamas papurčiau galvą. Pats nežinau, kodėl, bet siaubingai jos bijojau. -Ką pasakysi apie...Kristianą?-nusišypsojo baltoji moteris ir mane užliejo šiluma. -D-dėkoju, ponia. /Istorija kuriama su...
