Do You Remember Me? (1)

21 ,,Kas bus tas vargšelis?"

** Rytas **

Katherin pov.

Pabudau anksti ryte. Kažkaip keista. Visur tylu. Nejau visi miega? Aš tikriausiai čia vienintelė, kuri atsikėlė anksti be priežasties.

Išlipau iš lovos. Priėjau kambario duris ir jas atidarius pro jas išėjau, o tada uždariau. Nuėjau į virtuvę ir pasiėmus stiklinę į ją įsipyliau vandens. Likusį vandenį išpyliau ir stiklinę padęjau prie kriauklės. Išėjau iš virtuvės ir pakilau laiptais į viršų.

Ėjau į savo kambarį, bet tada nusprendžiau pažiūrėt ar Hope nemiega. Mūsų kambariai buvo šalia vienas kito. Aš pabeldžiau ir atidariau duris, tačiau Hope čia nebuvo. Patikrinau vonios kambarį. Čia jos taip pat nebuvo. Maniau, kad mes su ja susitarėm, kad jei ji išeis nakčiai praneš bent jau man. Kodėl ji tiesiog nesilaiko pažado?

Apsidairiau po kambarį. Mano akis patraukė atidarytos balkono durys. Tai ką ji dar ir pro čia išėjo? Aš priėjau prie durų ir įėjau į balkoną.

Hope buvo sode. Tik nemačiau ką ji daro. Ji buvo nusisukus. Mergina buvo žiūrėjo į kažką šviečiančio. Palaukit, ar tai... ugnis?!

Iš karto išbėgau iš jos kambario ir išlėkiau į sodą, bet pamačius ją sustojau. Ji buvo ant pečių užsimetus šiltą megztinį. Mergina sėdėjo ant žolės ir kažką laikė rankose, o priešais ją buvo kažkokia dėželė, kurioje degė ugnis. Supratau tik vieną. Ji nori kažką pamiršti, todėl degina prisiminimus.

- Hope? - paklausiau.

Bet ji nieko neatsakė. Atrodo, kad net neišgirdo manęs.

Priėjau arčiau. Ji į mane net nepažiūrėjo. Atsisėdau ant žolės šalia jos. Ir tik dabar pastebėjau jos patinusias nuo verkimo akis.

- Hope, kas nutiko? - išsigandau.

Ji dar niekada taip nesielgė. Hope visada pasakydavo man viską kas ją skaudina, o dabar atrodo, kad jai niekas neegzistuoja tik ji.

Atsistojau ir išsitraukus mobilujį iš kišenės paskambinau Nash, kad ir kaip to nenorėjau.

- Klausau.

- Sveikas. Čia Katherin. Kažkas negerai su Hope. Tik keli žmonės gali jai padėti... - norėjau kalbėti toliau, bet jis mane pertraukė.

- Aš ir Alex. Būsiu po minutės ar kelių.

Tai pasakęs jis išjungė pokalbį, o aš nusprendžiau paskambinti Alex. Turiu pranešti visiems, kurie gali jai padėti.

- Klausau.

- Čia Katherin. Hope kažkas blogai.

- Kaip tik esu netoli. Tuoj būsiu.

Visgi aš nesu vienintelė anksti atsikėlus.

Tikriausiai paskambinčiau ir Louis. Juk ji jam rūpi, tačiau nesiruošiu to daryti. Tiesiog turiu tą nuojautą, kad Louis dėl visko kaltas. Aš žinojau, kad turėjau neleist jam artintis prie Hope. Žinojau, kad bus didžiulės pasekmės. Bet jos didžiulės bus tik Hope, nes ji visko nepamirš taip kaip Louis.

Pamačiau, kad prie mūsų namo sustoja mašina, o iš jos išlipa vaikinas. Jis eina link manęs.

- Kur yra... - norėjo klausti vaikinas, bet pamatė už manęs esančią Hope.

Nash buvo lyg sustingęs. Jis žvelgė į Hope pilnu gailesčio žvilgsniu. Pamačiau už jo atbėgančią Alex. Ji taip pat pažvelgė ten kur žiūrėjo Nash.