Do You Remember Me? (1)

15 ,,Aš tavęs taip pat laukiu."

Alex pov.

- Juk žinai kaip rizikuoju. Aš galiu mirti vien dėl to, kad išdrįsau jam paskambinti.  - pasakė brolis.

- Žinau. Bet Caleb viską padarys, kad Hope liktų gyva. - priminiau.

- Būtent. Jei jis manęs nenužudys tai tik dėl Hope. O jei jam ji neberūpi? Tada nėra abejonių, kad mirsiu. - burbėjo brolis.

- Dean, tyliau. - paprašiau. - Dean, juk žinai, kad Caleb negalėjo taip lengvai pamiršti Hope. Jis jai padės kad ir kaip nekęstų tavęs.

- Gerai, padarysiu tai. - pasidavė jis ir išėjo.

- Na, kaip? - paklausė Katherin vos tik aš grįžau į svetainę, o Dean išėjo laukan.

- Viskas gerai. Dean tiesiog dramatizuoja. Na, supranti, jie kiek ne taip pradėjo. Dean nuo to laiko mano, kad Caleb jį be abejonės nužudys dėl bet kokios smulkmenos. - atsakiau.

- Kas tas Caleb? - klausinėjo Katherin.

- Katherin, atleisk, bet tai yra paslaptis ir ne man paskirta ją atskleisti. Čia Hope ir Caleb reikalas. - tariau.

- Nagi, Kath. Niekas apietai nesužinos. - įkalbinėjo mane mergina.

- Alex, tapai teisuole? Kuo toliau tuo linksmiau. - pasišaipė Sue.

Katherin, vos tik Sue prabilo, išėjo. Ir aš puikiai supratau kodėl. Tikrai neverta ir nesmagu klausytis Sue nesąmonių, tačiau aš išeiti negaliu.

- Sue, mes tikrai turėsime praleisti daug laiko kartu, todėl gal tiesiog viena kitai netrukdykime. - pasiūliau.

- Alex, man yra vienas malonumas tave erzinti. - atsakė ji. - Žinai, kas juokingiausia? Tai niekada nepabosta.

Aš tik atsidusau ir norėjau pasiruošti morališkai prieš Sue atakas. Bet tai netruko ilgai, nes staiga į kambarį įbėgo ką tik išėjusi ir grįžusi Katherin. 

- Tavo brolis čia. - pranešė Katherin, o aš greita atsistojau.

Nieko nelaukdamos palikome Sue vieną kambaryje ir nusileidome į apačią kur stovėjo Dean bei visi kiti.

- Kaip matau vis dar gyvas. - nusijuokiau, o jis pažiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu.

- Užsičiaupk, Alex. - suurzgė piktai jis.

- Gavai? - paklausiau pakeisdama temą.

- O taip. Jis sakė, kad pasistengs parūpinti ir daugiau šito daikto. Juk žinai, kad jis sugeba viską, kai nori. - pasakė brolis. -  Nors nepasakyčiau, kad labai džiaugėsi pamatęs mane.

- Puikiai padirbėjai. - pagyriau jį ignoruodama vaikino paskutinius žodžius. - Dabar sutvarkysiu tą reikalą su Sue ir galėsim važiuoti. 

- Lauksiu čia. Juk žinai kaip nekenčiu Sue nusišnekėjimų. - pasakė brolis, o aš nusijuokiau ir nuėjau į kambarį, kuriame buvo Hope. 

- Grįžai antram raundui? - paklausė Sue.

- Atėjau laimėti. - atsakiau ir suleidau tuos vaistus jai į ranką.

Kiek laiko pabuvus ir įsitikinus, kad viskas bus gerai norėjau eiti, tačiau mane sustabė balsas.

- Alex? - pasigirdo kimus Hope balsas.

- Hope, nesijaudink, aš jau išeinu. - tariau.

- Pasilik. Prašau. - nustebino mane ji.

- Hope, bet manęs laukia Dean.

- Aš tavęs taip pat laukiu.

Hope pov.

Pabudau. Mačiau išeinančią Alex ir pati to nesuprasdama paprašiau jos pasilikti.