Swindler - (I)

23.

Šį rytą pabusti man tikriausiai buvo pats sunkiausias darbas pasaulyje, nes pabudau su ta mintimi, jog šiandien aš vėl grįšiu į kalėjimą ir dabar jau tikrai ilgam man teks atsisveikinti su laisve ir tuo jausmu, jog esu nekontroliuojama taip smarkiai, kaip tenai.

  Prausdamasi vis negalėjau nustoti galvoti apie šią dieną. Ty per naktį, kol buvau pas jį, sugalvojo idealų planą išlaisvinti mano seserį ir iš tiesų man tai patiko. Tas planas buvo geras, nes man jame nereiks nieko žudyti, ko daryti aš noriu mažiausiai. Pastaruoju metu nebenoriu sukelti skausmo nei sau, nei kitiems žmonėms, kurie supa mane ir iš viso niekam nebelinkiu skausmo.

- Važiuosi kartu ar pasiliksi? – Staiga į vonią įėjęs paklausė Harry, kas privertė mane krūptelėti.

- Pasiliksiu, - atsakiau atsidusdama ir atsisukusi į jį visu kūnu pastebėjau, jog jis tik ką tik pabudęs ir jo plaukams tikrai reikėjo gerų šukų.

- Pastebėjau, jog šią naktį tavęs nebuvo, - prasitarė vyras, kas mane kiek suerzino, bet to jam neparodžiau. Nebenorėjau niekam rodyti savo jausmų.

- Yeah, turėjau sutvarkyti vieną reikalą, - atsainiai tariau vėl nusisukdama į veidrodį ir iš savo kosmetinės išsitraukusi tušą pradėjau juo dažytis blakstienas.

- Tikiuosi, jog nieko nerezgi, - tyliai tarė agentas atsistodamas šalia manęs ir kiek sutrikau pajutusi jo ranką sau ant liemens. Jis vakar su manimi pasielgė lys su šunimi, o dabar meilinasi? Na viršūnė!

- Ne, tik galiu pasakyti, jog tau ilgai manęs nebereikės kęsti, - pranešiau šaltai nusišypsodama, nes net man ta mintis nebuvo maloni. Norėjau iš kalėjimo ištraukti savo seserį, bet nenorėjau palikti Harry, kad ir koks jis būtų paršas.

- Tai čia taip išeina, jog išsikraustai? – Styles paklausė ir veidrodžio atspindyje mačiau, kaip jis pakelia antakius ir pastebėjau liūdesį jo akyse. Kiek pasimečiau tai pamačiusi, nes tikrai nemaniau, jog jam taip jau ir buvo malonu gyventi su manimi ankštame bute.

- Taip, - sumelavau, nes tikrai nesiruošiau sakyti jam tiesos, nes garantuoju, jog jis mėgintų mane sustabdyti arba su savo antrankiais prirakintų mane prie kokio radiatoriaus ir niekur neišleistų iš buto.

- Kur? – Pasidomėjo ir greitai pradėjau galvoti, ką jam čia atsakyti, nes tiek meluoti dar jam nebuvau pasiruošusi. Buvau tikra aferistė, bet jam meluoti nenorėjau, nes jis man kažkiek buvo svarbus.

- Į centrą, - dar vienas melas, nuo kurio nesijaučiau gerai.

- Na, tada tikiuosi, jog vis dar matysimės, - liūdnokai šyptelėdamas sumurmėjo Harry ir baigusi dažytis blakstienas atsisukau į jį ir žengusi žingsnį arčiau jo rankomis apsivijau jo liemenį ir prisiglaudžiau prie jo krūtinės. Man to tiktai reikėjo, nes kažin ar dar kada nors jį pamatysiu ir dar tie suknisti mano jausmai jam drasko mane iš vidaus lyg aštrūs ir negailestingi peiliai.

- Pasiilgsiu tavęs, - sumurmėjau į jo kietą krūtinę, kurios niekas nedengė.

- Kodėl man atrodo, jog tu su manimi atsisveikini visam laikui? – Sukikeno vyras ir jo krūtinė suvibravo, kas privertė mane menkai šyptelėti. Man visada patikdavo, kai jis būdavo geros nuotaikos.

- Ne visam, - dar kartą sumelavau ir man pakėlus galvą į jį pajaučiau jo švelnias lūpas ant savųjų. Žinojau, jog nei aš, nei jis nesame verti vienas kito, bet aš norėjau bent paskutinį kartą pajusti jo lūpas prieš savo lemiamą žingsnį, kuriuo aš sugriausiu viską, kas spėjo susilipdyti iki pat dabar.

<...>

- Tau tereikės tik stovėti ir už visą šitai prisiimti kaltę, - pranešė Ty priėjęs prie manęs ir paskui jį atsekė keli mano gaujos nariai, kurie pasisveikindami linktelėjo.