Swindler - (I)

8.

Su urzgiančiu pilvu išlipau iš automobilio ir pasitvarkiusi švarką užtrenkiau mašinos dureles ir palaukusi, kol Styles ją užrakins patraukiau kartu su Juo link milžiniško pastato įėjimo. Jau daug kartų kartojau, bet pakartosiu dar kartą: nekenčiu šios vietos.

- Juk tu žinai, jog jeigu bėgsi, aš tave pagausiu. Ir ne pačiu maloniausiu būdu, - jis mane vėl eilinį kartą įspėjo ir nuo tokio Jo poelgio teatrališkai atsidusau ranka perbraukdama per savo palaidus plaukus juos šiek tiek suglostydama.

- Aš nebėgsiu, - tariau žvelgdama į savo juodus, nutrintus batus ir mąsčiau, kas manęs ten lauks. Viduje, kur bus pilna farų. Tie žmonės kelia man savotišką pasišlykštėjimą ir stiprius antipatinius jausmus. Tie žmonės tikrai yra ne malonūs, o agentas Styles yra būtent toks.

- Bet vis tiek tai prisimink, - jo balsas buvo pilnas pagiežos ir man taip nepatiko. Man nepatiko, jog kažkas kalba taip būtent su manimi, nes ankščiau taip kalbėdavau aš su beveik visais žmonėmis.

- Nejau rimtai galėtum nuskriausti moterį? - Nepatikliai paklausiau įlipdama į liftą ir Styles paspaudė dvylikto aukšto mygtuką. Atsidusdama atsirėmiau į veidrodinę sieną ir galvą priglaudžiau prie šalto metalo.

- Jei Ji būtų tokia kaip tu, tada su didžiausiu malonumu, - iš Jo veido nedingo plati šypsena ir tai mane suerzino. Jis yra tikra rakštis geroje vietoje ir dar tokia knisanti, kad uhh...

- Neišdrįstum, - pareiškiau pašaipiai pažvelgdama į Jį. Iš tikrųjų tai net nežinojau ar Jis taip galėtų padaryti, ar ne, bet vis tiek pasilikau prie savo nuomonės ir noro Jį paerzinti. Tokia jau aš.

- Kodėl taip sakai? - Jis trumpam žvilgtelėjo į mane ir galėjau matyti, kaip Jo akyse sužybsi kibirkštėlės.

Atsivėrus lifto duris atšlijau nuo veidrodinės sienos ir apėjusi agentą pati pirma išėjau iš ankštos patalpos ir eidama kraipiau savo užpakalį. Puikiai žinojau kokį efektą tai daro vyrams, bet aš nebuvau kekšė. Tikriausiai juokinga, jog būdama tokia banditė ir į viską reaguojanti šaltai mergina tesu mylėjusis tik keletą kartų ir dar taip tik su vienu vaikinu.

- Tu nesi toks kaip aš, tad nemanau, jog lengvai nuskriaustum mane. Prie žudymo reikia priprasti, o tai nėra lengva, - tariau žygiuodama tiesiai, bet tuojau pat pajaučiau Jo ranką apsijuosiant manąjį riešą ir nepatenkinta atsisukau į Jį.

- Klysti, - jis pareiškė savo žalių akių žvilgsniu žvelgdamas į mane.

- Pabandom? - Pasiūliau. Nebijojau, nors ir mano nuomonė galėjo būti klaidinga. Savo gyvenime dar ir ne to esu patyrusi, o pamatyti, kaip faras bando pakelti ranką prieš moterį tikrai nepraleisiu progos, nors ir atkentėsiu savo kailiu.

- Su mielu noru, tik ne čia, o lovoje, - jis tai ištarė savo veidu priartėjęs prie mano ausies. Tai šlykštu. Jis tiesiog tokiomis užuominomis siūlosi išdulkinamas kaip kokia kekšė.

- Tu nesveikas, - sumurmėjau pasibjaurėjusi Jo gašlumu. Jis tikrai trenktas, nes vieną akimirką Jis tiesiog nekenčia manęs visa esybe, o kitą tik ir bando įsitempti mane į lovą. Tikras gyvulys.

- Kartais aš jau toks, - vaikinas šelmiškai šyptelėjo ir paleidęs mano riešą apėjo mane kliudydamas petį ir taip mane supykdydamas. Su mielu noru sumūryčiau Jį į sieną, bet turiu valdytis nenorėdama vėl atsidurti ten, iš kur neseniai išėjau.

Nebežinodama ko griebtis nusekiau paskui Styles tris kartus giliai įkvėpdama ir išvėpdama ir taip iki galo nugrūdau savo agresiją tolyn pasilikdama tik mieląją Claire. Uh, niekada Jos nemėgau, nes tada jaučiuosi suknistai bejėgė ir menka.