Swindler - (I)

14.

Lėtai vėl slampinėjau po prekybos centrą ir vis dairiausi ieškodama kažko dailaus ir prabangaus sau. Buvau viena iš tų merginų, kurios mėgdavo apsipirkinėti, bet dar nebuvau tokia kvaila, jog už kokius nors batelius pakločiau tūkstantį svarų.

  Staiga mano akį patraukė juoda, odinė suknelė, kuri stovėjo vitrinoje. Susidomėjusi įėjau į tos parduotuvės vidų ir iš karto priėjau arčiau suknelės įdėmiai ją apžiūrėdama.

  Nusivyliau pamačiusi, jog suknelė buvo ne mano dydžio ir nepatenkinta pasišalinau iš tos parduotuvės. Džiaugiausi, jog vietoj sėdėjimo F.T.B. štabe aš laisvai galėjau leisti laiką kur noriu. Na taip, ant mano kojos buvo apyrankė pranešanti apie mano buvimo vietą, bet tai vis tiek buvo geriau, negu rūgti ten.

  Lėtu žingsniu žingsniavau link prekybos centro išėjimo ir patraukiau link automobilių stovėjimo aikštelės, kur turėjo stovėti šiandien mano gautas automobilis. Gavau jį nuo Styles viršininko, nes jis man jį jau buvo pažadėjęs vos tik man išėjus į laisvę, tad dabar aš dar labiau nebesu priklausoma nuo agento.

  Priėjusi savo automobilį išsitraukiau jo raktelius ir atrakinusi jį atidariau vairuotojo dureles taip įsėsdama už vairo. Užsitrenkusi dureles užsisegiau saugos diržą ir tik tada užvedžiau mašiną ir pradėjau važiuoti.

  Bevažiuodama namo užsukau į kiniško maisto restoraną ir užsakiau vakarienę išsinešimui. Buvau per daug pavargusi šįvakar dar triūsti virtuvėje, tad pasirinkau lengviausią kelią iki vakarienės.

  Gavusi savo užsakymą susimokėjau ir vėl sėdau į automobilį tęsdama savo kelionę link agento Styles buto, kur dabar gyvenu ir aš. Dar vis nepripratau prie tos minties ir man tai atrodo be galo keista.

  Įvažiavusi į daugiabučio požeminę stovėjimo aikštelę susiradau laisvą vietą ir pasistačiau ten savo automobilį. Užgesinusi variklį vikriai išlipau iš mašinos ir susirinkusi savo vakarienę patraukiau link buto. Užsisvajojusi liftu pakilau iki reikiamo aukšto ir atsidūrusi prie buto durų pradėjau ieškoti raktų savo rankinėje.

  Suradusi raktus atrakinau buto duris ir įžengiau į agento Styles butą lyg į savo. Sukrovusi kiniško maisto popierinius indukus virtuvėje ant stalo nuėjau atgal link durų nusiauti batų ir nusivilkti striukės.

  Nusirengusi užrakinau duris iš vidaus ir nusižiovavusi nusprendžiau nueiti nusimaudyti, ko nedariau jau gan senai. Tarp savo daiktų susiradau raudoną apatinį trikotažą ir taip pat pasiėmiau švarius rūbus. Apžvelgusi butą ar viskas tvarkoje priėjau prie vonios durų ir įsitikinusi, jog viskas gerai atidariau duris įeidama į mažos patalpos vidų.

  Vaizdas vonioje mane pribloškė. Dušo kabinoje stovėjo Harry atsukęs man nugarą ir tikriausiai net nejuto, kaip aš įėjau į vidų.

- Maniau, jog tu darbe, - tariau taip priversdama jį krūptelėti ir Styles pažvelgė į mane pro petį.

- Nemandagu taip lysti į vonią, kai ji užimta, - tarė vyras visu savo kūnu atsisukdamas į mane visiškai nesigėdydamas. Godžiai nužvelgiau Harry kūną ir ties jo pilvo apačia pastebėjau randus. Jie jau buvo seni, ko negalėjau pasakyti apie jo kraujuojančią žaizdą petyje.

- Tu sužeistas, - sumurmėjau padėdama savo laikytus rūbus ant skalbyklės ir žengusi žingsnį arčiau padaviau jam rankšluostį, kad juo prisidengtų savo genatalijas. Na, apie jo didvyrį galėjau pasakyti tik tiek, jog jis buvo tikrai didelis.

- Nevaidink, jog tau rūpi, - piktai subambėjo sunkiai ir su skausmo dejone apsivydamas mano paduotą rankšluostį apie savo juosmenį.

- Sėskis čia, - griežtai paliepiau pirštu parodydama į klozetą ir Styles nenoriai, bet pakluso. Jam atsisėdus greitai ištraukiau iš stalčiaus pirmosios pagalbos vaistinėlę ir atsisukau į vyrą rankose laikydama jodo buteliuką.

- Ar tu bent žinai kas man nutiko? - Jis pašaipiai paklausė pažvelgdamas į mane ir man toks jo balso tonas nelabai patiko.

- Tave pašovė ir tikrai nemanau, jog tai nutiko tavo darbe, nes tada jau senai būtum nuvežtas į ligoninę, o ne kraujuotum savo vonioje, - sumurmėjau dar susirasdama pincetą ir dar nudžiugau radusi leidžiamų nuskausminamųjų.

- O tu ne kvaila, - sukikeno jis ir tada vėl staiga susiraukė, nes suskaudo jo petys. Nujaučiau, jog tai susiję su jo praeitimi.

- Drėbta iš to pačio molio, kaip ir tu, - mirktelėjau jam ir priėjau prie Harry su švirkštu rankose. Sutikusi jo žalių akių žvilgsnį gailiai šyptelėjau ir nieko nebelaukdama suleidau jam tuos vaistus į petį. - Pasistengsiu, jog tau neskaudėtų, - švelniai tariau vėl į rankas pasiimdama pincetą.

- O tu bent esi tai dariusi? - Agentas paklausė pakeldamas savo galvą, mat dabar jam sėdint aš buvau aukštesnė už jį.

- Ne sykį ir ne du. Aš visada gydydavau savo gaujos narius ir jau net pati buvau pradėjusi juokauti, jog tai tampa antrąja mano profesija. Galima sakyti, jog esu specialistė šioje srityje, - kalbėjau ir žinojau, jog turiu nukreipti jo dėmesį kažkur kitur, jei nenoriu, kam jam skaudėtų.

- Kaip matau tau patinka ir žudyti ir gydyti žmones, - nusijuokė Harry ir tokia jo pastaba mane privertė mane taip pat nusijuokti.

- Taikli pastaba, - juokdamasi tariau ir tada akimirksniu surimtėjau ant jo šono pamatydama didelį įbrėžimą. - Iš kur šitas? - Lyg kokia kontroliuojanti mama paklausiau parodydama į jo sužalojimą.

- Kažkoks asilas norėjo mane padurti, bet jo peilis buvo kažkoks kreivas, - sukikeno, bet man tai nebuvo nei kiek juokinga.

- Man atsiradus tavo gyvenime tu iš vis pasikeitei, - sumurmėjau pavartydama akis. - Pamenu, kaip pirmąją dieną F.T.B. man ant pečių užkrovei neperšaunamą liemenę, - sukikenau.

- Juk aš tau sakiau, kad dabar esu ant ribos, - jis man priminė ir puikiai tai supratau. Kažkada man irgi taip buvo. Nebuvo taip, jog visus tuos metus tik šaudžiau ir darkiau žmones. Vienu metu buvau aprimusi.

- Aš tau neleisiu grįžti į tą pusę, - sumurmėjau ir vos tik man ištarus šiuos žodžius ant savo liemens pajaučiau dvi tvirtas rankas.

- Ačiū, jog man padedi, - jis padėkojo savo galvą priglausdamas prie mano krūtinės ir iš mažos Styles šypsenėlės galėjau spręsti, jog jam tai patiko.

- Na, o dabar metas operacijai, - pranešiau pastebėjusi, jog vaistai jau suveikė ir jam atsitraukus nuo manęs ėmiausi darbo kuo labiau stengdamasi, jog jam tik neskaudėtų.

Ši dalis kiek trumpesnė, negu praeitos kitos, tad atleiskite.
Kaip jums toks Harry ir Claire suartėjimas? Ir ar nieko prieš, jei Harry šioje istorijoje bus kiek senesnis, negu yra ištikrųjų? Man tiesiog reikia jūsų nuomonės :)