Tarkim, kad šiandien galvojau. Tik tarkim, nes aš taip pripratau prie savo balso smegeninėje, kad net neskiriu - ar čia mąstau, ar tiesiog nuprotėjau.
Ir tarkim, kad visai norėčiau su jumis pasidalinti savo istorijomis. Tik tarkim, nes aš taip pripratau prie savo norų, kad net nežinau, ar jie rimti, ar tik šiaip, dar vieni savanaudės pageidavimai.
Taip pat tarkim, kad nežinau, ar spėsiu rašyti visas istorijas, kurias norėčiau rašyti. Tik tarkim, nes man viskas nusibosta ir galiu nustoti rašyti, bet jei skaitytojų bus daug, tai mane motyvuotų... Gal.
Taigi tarkim, kad turiu jums klausimą. Tik tarkim, nes nesu tikra, ar įmanoma klausimą turėti, net ir žinant, jog tai tik metafora, man sunku įsivaizduoti klausimo turėjimą.
Galiausiai tarkim, kad klausimas toks: kaip manote, ar geriausia yra a) paskelbti istorijas ir kelti dalis retai, kai tik bus noro, b) palaukti, kol istorija bus įpusėta/baigta ir tik tada skelbti, ar c) rašyti per prievartą (o jei rašau per prievartą, gaunasi nesąmonės, taigi gerai pagalvokit). Tarkim, kad prašau jūsų parašyti savo nuomonę komentaruose. Tik tarkim, nes man reikia ne visai nuomonės, o tik vienos raidės - a, b, arba c - bet čia jau jūsų sprendimas.
Tarkim iki kitos dalies (￣◇￣)
YOU ARE READING
Smulkmenos ir nesąmonės
Non-FictionTagai, nereikalingos idėjos, viršeliai, keli eilėraščiai ir visa kita :')
