R U Mine? ©

11

Pasukus galvą į šoną pastebėjau šalia manęs einantį Zayn. Klausiamai iškėliau antakius.
-Kas? Tu vis dar tik po apatiniais. Manai leisiu į tave žiūrėti kitiems?- paklausė Zayn,- Tai,- parodė pirštų į mano kūną,- yra tik mano.
-O Kristau, isterikas...- pasakiau,- Aš ne tavo, kad pavydėtum.
-Bet būsi,- pasakė ir pamerkė akį. O dieve, šis vaikinas nuvarys mane į kapus greičiau, nei gausiu kulką į galvą.
Atidariau duris ir nustebau pamačiusi atstatytą pistoletą tiesiai man į galvą. Sukikenau. Gyvenimo ironija.
Ir manau, kad aš nesveika, jei mane ima juokas žiūrint kaip man į galvą nutaikytas šautuvas...
Dar kart nusijuokiau ir vaikino, kurio rankoje tas nelemtas pistoletas, veidas persikreipė į sutrikusį. Zayn palietė mano liemenį ir nespėjau sureaguoti kai jau buvau Zayn už nugaros. Pro jo petį pamačiau tik tai, kad tas užpuolikas krito ant žemės be sąmonės.
-Tau viskas gerai?- paklausė manęs Zayn. Nusijuokiau keistu juoku.
-Jop,- pasakiau ir nuėjau į viršų.
Buvau šiek tiek sutrikusi, ko tas vaikinas norėjo? Ir kodėl nešovė iš karto, vos atidariau duris? na, Zayn turės pasiaiškinti.
Pasiekus "savo", žinant jog tai Conor namai, kambarį, atidariau spintą. Čia visada yra drabužių man, nes dažnai čia lankausi. Tai lyg antri namai.
Pasiėmiau juodas, odines kelnes, juodus marškinius ir juodus lakinius batus su aukštais kulnais.

Apsirengusi pasiėmiau šautuvą "Glock 19" ir užsikišau jį nugaroje už kelnių. Dėl viso pikto.

Nusileidusi laiptais žemyn nukaukšėjau prie vaikinų. Štai ir prasideda nauji nuotykiai.
-Na, tai kas jis toks per vienas?- paklausiau Zayn.
-Kiek žinau tai Andersono, to kuris grasina man, pasiųstas asilas, kad nužudytų mane. Andersonas turi savų pakalikų visame mieste, nekeista jog žinojo kur aš,- pasakė Zayn.
New York'as nemažas miestas. Tas pimpis, Andersonas kažkoks, turi nemažai vyrų... Ir bbž ką jis toliau darys. O dieve, man visiškai nerūpi mano saugumas...
-Nusiunčiau vaikinams to vyro nuotrauką, o pats dabar pririštas svečių kambary, be sąmonės. Reikia išgauti kažko naudingo iš jo,- pasakė.
Nuėjome į svečių kambarį ir pamatėme vis dar atsijungusį vaikiną.
-Manau aš galiu tai padaryti. Galiu pasinaudoti savo buvusia profesija,- pasakiau persijungusi savo mąstymą į senąjį,- Nueikit atsisėsti ant sofos už lovos, kad nepamatytų jūsų. Aš turbūt žinau kaip išpešti iš jo informaciją,- pasakiau ir Conor išsišiepė suprasdamas ką ketinu daryti, o Zayn susiraukė. Aš atsisegiau kelias viršutines sagas, padarydama jog matytųsi krūtinė ir pasitaisiau papus.
-Ej, jokiu būdu neleisiu tau to daryti, tik per mano lavoną,- pasakė pakėlęs balsą Zayn. Nusijuokiau. Jis mielas kai pavydi. Bet aš tikrai galiu tai padaryti.
-Zayn, mažiuk, aš galiu tai padaryti, galiu būti naudinga,- pasakiau.
-Tau gali kažkas atsitikti,- pasakė susinervinęs.
-Bet neatsitiks nes tu šalia. Beto, sėskis ir grožėkis vaizdu,- nusijuokiau. Jis sumurmėjo kažką sau po nosimi ir nuėjo atsisėsti.
Paėmusi stiklinę su vandeniu atsigėriau. Buvau šiek tiek ištroškusi. Pasitaisiau plaukus ir tėškiau vandenį į atsijungusio vaikino veidą. Jis krūptelėjo ir greit pakėlė galvą sutikdamas mano veidą. Vyras nužvelgė mano kūną ir pakėlęs akis į mane nusišypsojo flirtuojančia šypsena. Lyg tai padėtų jam ištrūkti... Vos susilaikiau nesuprunkštusi.
-Sveika gražuole,- pasakė, o aš artinausi prie jo. Priėjusi apžergiau jį ir atsisėdau ant jo kelių. Šiek tiek pasitryniau į jį su savo užpakaliu. Fu... Šlykštu.
-Koks bus tavo vardas, mažiuk?- paklausiau ir vos nesusivėmiau.
-Maiklas,- pasakė ir išsišiepė kai pasitryniau į jį dar kart.
-Aš tavęs taip noriu, Maiklai, bet pirma turiu sužinoti kam dirbi,- sukuždėjau jam į ausį ir sukandau vyro kaklą. Jis suurzgė.
-Andersonui,- nekantraudamas ištarė.
-Kodėl jis tave atsiuntė, Maiklai?-paklausiau lėtai užkišdama ranką už jo kelnių. O dieve, ką aš darau?
-Kad... Kad nužudyčiau Zayn,- vos nesudėjavo vaikinas kai suėmiau jo daiktą.
-O tavo bosas tikras pikčiurna. Kur jis yra apsistojęs?
-Dabar, Brooklyn'o šiauriniame pakraštyje. Laukuose yra baltas dviaukštis namas. Jis liks ten iki savaitės pabaigos,- pasakė, bet kažkaip per greit čia viską išpešiau iš jo. Keista.
Reikia šiek tiek jį pagąsdinti. Aš atsistojusi išsiėmiau pistoletą, nusitaikiau į Maiklą ir užtaisiau. Žinoma aš jo nežudysiu.
-Ar nori dar kanors pasakyti, Maiklai?- pabrėžiau jo vardą ir spjoviau jam į veidą. Mačiau baimę jo akyse ir aš nusijuokiau.
-Ko tyli? Tu man labai įtartinas, Maiklai. Ko taip greit viską išpliurpei man, a? Negi vien dėl sekso?- paklausiau pakėlusi balsą. Jis tik nuleido galvą.
-O gal tas, Andersonas, turi kažką tavo, dėl ko tu viską ir išpliurpei?- paklausiau jau ramiau. Vaikino kūnas įsitempė. Supratau... Nuleidau ginklą.
-Ką jis turi?- paklausiau. Jis patylėjo minutę ir prabilo.
-Mano du vaikus,- o dieve...
-Zayn...? Jo vaikai... Mes turim jam padėti.