Kažkodėl nesielvartavau, žinojau, kad taip galiausiai nutiks...
Sunku 15 išgyventi mylimos merginos mirtį...
Bet žinojimas, kad jai viskas gerai, mane ramina...
Grįžęs namo radau laišką numestą ant mano lovos, ji tikriausiai čia jį paliko, prieš tai... na...
Puptelėjau ant kušetės ir atverčiau laiškelį.
Labas, Lukai!
Tikiuosi neverki, nes jeigu verki į tave tuoj mesiu taburetę...
Nusikvatojau.
Kai būdavom maži, tu manęs klausdavai, kodėl man patinka vanduo?
Prašau... nepamiršk to...
To jausmo kai aš tau tardavau...
Ar vandens bijai?
Man tai regis seksis neblogai, nesirūpink...
Per tuos metus taip akylai žvelgiau į vandenį, kad net užmiršau svarbiausią...
Ėmiau jausti jausmus tau.
Turbūt jau baigiu...
Ar vandens bijai?
O tu nebijok! Ir viskas bus gerai.
Alisa
Neverkiau, jai tai nebūtų patikę.
Tai kaip ji mirė, gal netgi parodo jos gyvenimo esmę, mes mirštame savo noru tik bandydami kažką įrodyti, o grįžti būna labai sunku, bet ji grįš.
O tu nebijok! Ir viskas bus gerai.
YOU ARE READING
Ar Vandens Bijai?
Short StoryJi laikė jį savo rankose, norėdama, kad vanduo ten pasilktų amžinai. Rytas prasidėdavo su stikline vandens, dieną ji eidavo prie upės, vakare Alisa stovėjo žvelgdama į laikrodį, norėdama atsukti laiką atgal... norėdama vėl pajausti vandenį. Nagi ate...
