79 dalis*

1.8K 114 11
                                    

Megan*

Atsisėdusi į automobilį negalėjau patikėti tuo kas ką tik nutiko. Kaip mano gyvenimas pagaliau pradėjo tekėti įprasta vaga ir kaip atrodė, kad aš vėl galėsiu pamiršti viską kas buvo praeityje...jis atsirado mano gyvenime... Ašaros tekėjo nesustodamos, o galvą pradėjo skaudėti nežmoniškai... man per daug visko, man reikia viską apgalvoti, nuspręsti ką toliau darysiu su savo gyvenimu. Aš ir taip žinojau, jog priėmus šį darbo pasiūlymą mano gyvenimas pasikeis, o dabar tik įsitikinau tuo dar labiau.... Nusprendusi, kad sėdėdama automobilyje aš nieko nenuspręsiu nusprendžiau nuvažiuoti prie jūros. Vanduo, smėlis ir gaivus oras mane visada atgaivino, nors ir nėra šilta tačiau man tai nė motais. Užvedusi automobilį patraukiau keliu, pakeliui nusipirkau karštos kavos ir jau po dvidešimties minučių buvau savo vietoje. Pasiėmusi sutartį, kavą bei pledą, patraukiau arčiau jūros. Šaltas bet gaivus oras iškarto man pradėjo kutenti nosį ir tai mane šiek tiek nuramino. Priėjusi tinkamą vietą pasiklojau pledą ir atsisėdau. Žiūrint į horizontą jaučiausi šiek tiek atsipalaidavusi tad pasiėmiau sutartį ir dar kartą ja peržiūrėjau, viskas man tiko puikiai. Kelionės po visą pasaulį kurios yra apmokamos, naujos pažintys bei galimybės, geras atlyginimas ir tada jis... Tas kuris verčia mane apmąstyti ar aš galėsiu perlipti per save ir ryžtis tam. Ar aš sugebėsiu matyti jį kiekvieną dieną, matyti flirtuojanti su kitom merginom.?.. Taip, jis man sakė, kad visos tos merginos buvo jam tik prasiblaškymas, bet tai nekeičia fakto, kad jis turėjo daug merginų, kaip tuo tarpu aš nedraugavau su niekuo, nes man rūpėjo ir teberūpi jis. Ir esu įsitikinusi, kad priėmusi šį darbo pasiūlymą aš matysiu jį kasdien ir įsimylėsiu iš naujo. Jei jis kovos dėl manęs aš jam atleisiu, bet ar aš tikrai ir vėl noriu būti su juo......?

Net nepastebėjau, kaip greitai praėjo laikas ir saulė jau buvo nusileidusi. Susirinkau visus savo daiktus ir patraukiau link automobilio. Vos tik atsisėdusi įsijungiau šildymą, nes buvau nejukokais sušalusi. Patikrinau mobilųjį, o ten buvo begales praleistų žinučių ir skambučių nuo tėvų ir El... Mamai sumaigiau žinute, kad man viskas gerai ir jau važiuoju namo ir užvedusi automobilį patraukiau link namų.

Nespėjus atidaryti durų mane pasitiko mama su tėčiu..

-Tu gal pakvaišai tiek laiko nieko neatrašyti?- pradėjo sakyti mama

-Pasielgei tikra neapgalvotai,- tarė tėtis. Nors tėvai pasitiki mumis ir žino, kad mes pačios galime savimi pasirūpinti, tačiau šiuo metu mačiau, kad ir tėtis nebuvo labai patenkintas tokiu mano dingimu...

-Man viskas gerai. Aš tik norėjau apgalvoti viską dėl darbo,- tariau nusiėmusi paltuką ir su tėvais patraukiau link virtuvės,- nepykit

-Mes jau girdėjome, Lou papasakojo El ,- tarė mama,- ir tiesiog kitą kartą pranešk bent žinute,- šyptelėjo mama ir aš pritardama linktelėjau ir ją trumpam apsikabinau

-Ką tu nusprendei?,- paklausė tėtis prisėdęs prie stalo, o aš šalia jo

-Iš tikrųjų tai nežinau.. Darbo pasiūlymas nuostabus ir aš tikrai buvau pasiruošusi jį priimti, tačiau tuomet sužinojau kam dirbsiu ir viskas apsivertė aukštyn kojom

-Mieloji, tu priimsi tinkama sprendimą, aš žinau,- tarė tėtis

-Tu esi labai stipri moteris ir žinai kas tau geriausia,- šyptelėjo mama prisėdusi šalia

-Aš taip pat tikiuosi, jau rytoj man reikia jiems paskambinti ir pasakyti ką nusprendžiau....

-Viskas bus gerai, tiesiog....

-Gal tu pakvaišai nekelti ragelio,- į namus įbėgo El su Lou

-Na aš pakankamai suaugusi,- šyptelėjau 

-Suaugusi? Mes visi vos galvų nenusirovėm,- tarė Lou,- Labas vakaras,- pasisveikino su tėvais

-Sveikas,- šyptelėjo tėtis. Lou visada jam patiko ir kaip jis pats sakė net nežino kodėl

-Gerai, aš šiandien pakankamai pavargau einu gulti jau,- šyptelėjau ir pakilau nuo stalo

-Dar tik aštuonios,- tarė Lou

-Aš tikrai labai pavargau,- nusijuokiau

-Bet tu nepamiršai, kad rytoj mes susitinkam visi?

-Gerai Lou, bet jei ten bus Harry aš tikrai neeisiu,- tariau labai rimtai

-Žinoma, jokio Harry,- tarė ir atsisveikinusi su visais patraukiau link savo kambario. Sutarti pasidėjau ant naktinio stalelio ir nuėjau į dušą... Pasileidusi šiltą vandenį sušilau... Po visų procedūrų atsiguliau į lovą ir nusprendžiau ką darysiu toliau ir galutinai nusprendžiau dėl darbo pasiūlymo...

Pramerkusi akis supratau, kad jau rytas, nes saulės spinduliai jau skverbėsi pro užuolaidas. Kaip ir kiekvieną rytą atlikau visus savo reikalus ir apsirengusi sportinę aprangą nusileidau į apačią.. Mama su tėčiu kaip visada jau buvo atsikėlę ir pusryčiavo, o ir El jau sėdėjo prie stalo. Nejaugi čia aš viena tokia vėlyva?

-Sveiki,- tariau įžengusi į virtuvę

-Sveika brangioji, valgysi blynus?-pasiteiravo mama

-Žinoma,- tariau prisėdusi prie pusryčių stalo

-Šiandien antrą valandą susitariau su vaikinais susitikti ir jie be galo laukia kada galės su tavimi pabendrauti, bus ir kitos merginos

-Bet ar jie gali taip ramiai išeiti į viešumą?-tariau susimąsčiusi

-Žinoma ne,- nusijuokė,- todėl keliausim į Niall ir Vikos namus

-Gerai, bet jeigu ten bus Harry, aš iškarto...

-Tikrai nebus, jam vaikinai paaiškino ir jis suprato,- šyptelėjo

-Bent jau šį kartą suprato,- burbtelėjo tėtis, o mama nežymiai jam trinktelėjo

-Brangioji, apgalvojai darbo pasiūlymą?-atsargiai paklausė mama

-Taip, galutinai nusprendžiau, bet pasakysiu jums tik tada kai pranešiu vadybai,- šyptelėjau

-Kam toks paslaptingumas?-tarė El, - gi žinai, kad vaikinai šiandien neatstos kol nesužinos tavo atsakymo

-Žinau, todėl pasakysiu jiems, kad dar neapsisprendžiau, o tu Lou taip pat nei pusės žodžio neužsiminsi,- dūriau pirštu į El

-Tyliu kaip vandens į burną prisisėmusi,- iškėlė rankas į viršų

-Puiku,- nusijuokiau ir toliau visi linksmai šnekučiuodamiesi valgėme pusryčius. Po pusryčiu nulėkiau į savo kambarį ruoštis, maždaug po pusvalandžio atvažiuos Lou mūsų pasiimti. Taigi nieko nelaukus užsidėjau džinsus ir paprastą maikute. Plaukus susirišau į netvarkingą kuodą, o akis paryškinau pieštuku, bei tušu. Susiruošusi nusileidau į apačia kur manęs jau laukė El..

-Lou jau turėtų būti čia,-tarė žvilgtelėjusi į mobilųjį

-Gal kamštis,?- tariau ir kaip tik tada pasigirdo skambutis į duris

-Na merginos pasiruošusios pašėlti?- nusijuokė Lou

-Einam tiktai,- nusijuokė El

-Lou, man merginas prašau sveikas grąžinti,- tarė tėtis atsiradęs iš nežinia kur

-Kaip visada,- tarė Lou ir atsisveikinę su tėčiu patraukėm link vaikino automobilio

-Panelės,- tarė atidaręs mums dureles Lou

-Nuo kada tu toks džentelmenas pasidarei?- nusijuokiau

-Aš visada toks buvau,- tarė

-Aha,- tarė sarkastiškai El

-Ką tai galėtų reikšti?-vaidino supykusi Lou kai atsisėdo į automobilį

-Nieko mažiuk, aš tik sutikau su tavimi,- tarė El meilei ir pakštelėjo vaikinui į žandą

-Tau pasisekė, kad aš tave taip myliu,- tarė atsidusęs ir pradėjo važiuoti

- O jūs vis tokie pat mieli,- šyptelėjau ir stebėjau besikeičiantį vaizdą už lango....

Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)Where stories live. Discover now