Bjaurusis ančiukas (Harry Styles fanfiction LT)

57 dalis*

-Kodėl jus mums nesakėt anksčiau?-užrėkė Megan tėtis, kaip mes su Robiu pabaigėm pasakoti, kaip viskas nutiko

-Tai nutiko dar tik prieš kokias dvi valandas,-tariau tyliai

-Nusiramink Adamai,- tarė Saros tėtis,- mes turim išlikti ramus ir pranešti policijai. Dabar paskambinsim policijai ir pranešim apie pagrobtas merginas, ačiū vaikinai, kad pranešėt,- kreipėsi į mus Saros tėtis. El buvo palūžus, ją ramino Lou, o mes su Robiu tiesiog negalėjom nusėdėti. Aš sau neatleisiu jei Megan nutiks kas nors, aš privalau surasti ją sveiką....

- Vaikinai, keliaukit namo pailsėkit, o rytoj galėsit atvažiuoti čia nuo ankstaus ryto, lauksim nors kokių nors žinių,-silpnai šyptelėjo Megan mama

- Zoja, nusiraminkit, viskas bus gerai. Policija ją greitai ras sveiką ir gyvą,-tariau užjaučiamai ir apsikabinęs bei atsisveikinęs su visais palikau namus. Grįžęs namo papasakojau mamai su sese kokia yra situaciją. Jos taip pat labai jaudinosi, bet man liepė eiti miegoti ir pailsėti. Nors aš ir nuėjau į savo kambarį, tačiau užmigti negalėsiu visą naktį. Mano mergaite pagrobė, kažkoks nesveikas mokytojas ir nežinia ką jis sugalvojo, o jei jis .....mano mintis pertraukė mobiliojo telefono skambutis

-Klausau,- net nepažiūrėjęs kas skambiną pakėliau ragelį

-Harry, policijai jau paskambino ir pasakė, kad jie rytoj iš ankstaus ryto atvažiuos,- kalbėjo Lou,- jie nenorėjo imtis šios bylos, nes nuo dingimo dar nepraėjo 24 valandos, tačiau Megan tėtis pažinojo keletą policininkų tai jie imasi bylos. Pagalvojau, kad norėsi žinoti

-Žinoma, ačiū, kad pranešei. Rytoj iš ankstaus ryto pats atvažiuosiu,- tariau ir atsisveikinęs su draugu atsiguliau į lovą. Stengiausi užmigti, tačiau mano mintis vis sukosi apie mano mergaitę...

Ryte anksti atsikėliau, greitai nuėjau po dušu ir kuo greičiau apsirengęs ir susitvarkęs nuskubėjau pas Megan į namus. Žinoma niekas iš mūsų į mokykla nevaikščios tol, kol neatsiras merginos. Vos tik man paskambinus į duris, jas atrakino El. Iš jos veido matėsi, kad ji taip pat blogai miegojo naktį, kaip ir aš, tiesa pasakius aš beveik nemiegojau. Pasisveikinęs užėjau į namus. Čia jau buvo susirinkę visi išskyrus mūsų draugus, jie sakė, kad nenori trukdyti ir tik prašė pranešti naujausia informaciją. Policiją čia buvo taip pat...

-Sveikas Harry,- pasisveikino su manim Megan mama

-Labą dieną,- pasistengiau nusišypsoti tačiau man tai nelabai pavyko

-Ši aparatūra padės mums susekti skambuti jei pagrobėjai skambins. Jie gali skambinti bet kam, todėl, jei tik matysit nepražystamą numeri, pakėlę ragelį įjunkit garsiakalbį,- kalbėjo policininkas,- taip pat mes čia turime nusikaltėlių nuotraukas, kurie užsiiminėja pagrobimais, kiek žinau jūsų pagrobėja gerai pažįstą jaunimas?- kreipėsi policininkas į mane, Lou, El ir Robi, o mes tik sutikdami linktelėjome,- aš jums duodu knygą ir jus įdėmiai pažiūrėję nuotraukas pasakysit ar ką nors atpažinot,- policininkas padavė mums tą knygą ir mes pradėjom įdėmiai žiūrėti nuotraukas. Kol policininkas dar kažką aiškino tėvams....

- Tai jis,- tariau kaip pamačiau mūsų "mokytojo" nuotrauką ir parodžiau policininkui

-Ar jūs esate įsitikinę? Visi? ,- nužvelgė mus policininkas

-Taip,- visi vienu metu atsakėme

- Tai yra vienas iš ieškomiausiu nusikaltėlių. Jis apsimeta mokytoju, taip pelnydamas pasitikėjimą ir po to pagrobia merginas. Kartais jis siunčia laiškus merginoms apsimesdamas, kad yra jų tėvas,- tarė policininkas ir aš atsiminiau, kad Megan buvo gavusi tokį laišką,- jis prašo išpirkų ir kartais....

-Kas kartais?-neiškentęs paklausė Saros tėtis

-Kartais merginos neišgyveną, nes jis yra neprognozuojamas ir jas labai mušą, nemaitina.. Ar jis siuntė laiškus kam nors iš meginų?- paklausė policininkas ir mamos bei El susėmė už burnos bei pradėjo verkti. Mano rankos pradėjo drebėti, vos tik pagalvojus, kad Megan gali mirti.

-Megan yra gavusi laiškų, kad yra įvaikinta..- tyliai tariau

-Kodėl ji mums to nesakė?- paklausė Megan tėtis

-Ji norėjo pirma įsitikinti ar tai tiesa

-Jie tikrai susisieks su jumis ir prašys išpirkos, bei duos pasikalbėti su merginomis, kad jus įsitikintumėt, kad su jomis viskas gerai. Kaip tik kalbėsite su merginom pasakykite joms, kad jie jam neatsikalbinėtų ir neprieštarautų, nes kitaip jis jas muš,- tarė policininkas,- Ar ji pasiliko tuos laiškus?- jau į mane kreipėsi policininkas

-Ne, mes viską iš karto išmetėme

-Na gerai, tai nėra taip svarbu,- tarė policininkas

-O kas jei jie nepaskambins?- paklausė Megan tėtis

- Jie paskambins ir manau jau šiandien, nes jie ilgai nelaukia.....

Išgirsti, kad tavo mergina gali numirti yra skaudžiausia. El palūžusi, o man valandos eina neapsakomai ilgai. Mes čia sėdim jau nuo septynių ryto, tačiau jokių naujienų nesulaukėme. Dabar maždaug dešimta valandą ryto ir visi sėdim kaip ant adatų, gal..... mano mintis nutraukė nuskambėjęs Megan tėčio mobilusis

-Tai Megan,- tarė Adamas

-Tai tikriausiai pagrobėjai, pakelkit, įjunkit garsiakalbį ir visi sėdėkit kaip išmirę išskyrus jus,- paliepė policininkas ir davė ženklą pakelti ragelį

-Na, tikriausiai jau visą Londono policiją sukėlei ant kojų tėtuši?- nuskambėjo „mokytojo" pasitenkinimo pilnas balsas

-Sakyk ko nori?,- sušnypštė Adamas

-Na na tėveli, nereikia taip griežtai. Tu tikriausiai įjungęs garsiakalbi, o ar kartu yra ir mūsų mielosios Saros tėvai?-pasiklausė pagrobėjas. Adamas žvilgtelėjo į policininką tarsi klausdamas ar jis turėtų pasakyti, o šis tik linktelėjo galva ir Adamas atsakė

-Tai puiku vadinasi, man mažiau reikės skambinėti, pirma duosiu pakalbėti su Sara, o po to su Megan. Kiekviena turi po dešimt sekundžių taigi kalbėkit greitai,- tarė tai ir girdėjosi kaip kažkas lyg sušnara

-Tėti?!- pasigirdo silpnas ir liūdnas Saros balsas, o Robis įsitempė kaip styga....