Elos Pasaulis

Elos Pasaulis 2

-Labas, galbūt ateisiu,- bandydama atrodyti kuo labiau pasitikinti savimi atsakiau.

Tiesą pasakius nežinojau ar eiti ar ne, nes žinojau, kad jeigu nuesiu būsiu išvadinta visokiais žodžiais ir liksiu vėl įskaudinta.

***

Kai baigėsi pamokos, ėjau namo. Viskas buvo kaip visada įprasta. Tik staiga išgirdau žingsnius už savo nugaros. Atsisukau, ten ėjo jaunas vaikinas, maždaug mano metų, tačiau to į galvą neėmiau, nes tikėjausi, kad jis tiesiog gyvena mano rajone ir eina namo. Kai jau buvau beveik priėjusi prie savo namų, prie savo namo durų pamačiau kažkokį vyrą. Jis buvo apsirengęs juodais drabužiais ir rankoje laikė išmanujį telefoną. Tuomet išgirdau kaip už manęs suskambėjo telefonas. Tai buvo to vaikino kuris ėjo už manęs, o tas vaikinas kuris buvo prie mano namo durų taip pat kalbėjo su telefonu. Tada supratau, kad čia dedasi keisti dalykai. Nenorėdama susitikti su tuo vyru kuris buvo apsirengęs juodais drabužiais aš pasukau į kitą gatvės pusę, o vaikinas kuris sekė mane sekė iš paskos. Nežinojau ką daryti tad nusprendžiau tiesiog bėgti.

-Tu niekur nepabėgsi,- išgirdau balsą sklindantį už savo nugaros. Tai buvo vaikinas sekęs mane. Tačiau aš toliau bėgau nes žinojau, kad jei sustosiu bus dar blogiau. Nenorėjau rizikuoti.

-Stok, arba šausiu! - išgirdau šaukiant. Atsisukau, o tas vaikinas laikė rankoje šautuvą nustatytą tiesiai į mane. Jau nebežinojau, ką daryti, todėl susotojau ir ramiai atsisukau į jį. Išorėje atrodžiau tokia bebaimė, o viduje siautė tornadas.

-Ką aš tau padariau?- ramiai paklausiau.

-Kas pasakė, Alei, kad aš esu jai neištikimas? Prisipažink arba tuoj pat tave šita kulka nušluos nuo žemės paviršiaus. -visas drebėdamas pasakė tas vaikinas. Kai išgirdau Alės vardą ir apie neištikimybę supratau, kad tai yra Šeinas. Alės vaikinas. Dabar tikriausiai ex vaikinas.

-Šeinai, čia tu? - nustebusi paklausiau.

-Atsakyk į mano klausimą. -piktai pasakė.

-Aš nesupantu apie ką tu kalbi. Aš su Ale, o juo labiau tavimi net nekalbu. - ramiai aiškinau.

Tada pamačiau, kad pro šoną važiuoja juoda mašina, o Šeinas bėgo tiesiai į mane. Aš apsisukau atgal ir pradėjau bėgti.Juoda mašina važiavo paskui. Tuomet supratau, kad ten buvo vyras kuris stovėjo prie mano namo durų. Sumaniau apibėgti aplink kvartalą ir taip pakliūčiau vėl prie savo namo. Taip ir dariau. Keista bet aš buvau daug greitesnė už Šeiną. Apibėgusi pusę kvartalo pamačiau, kad vyras su juodais drabužiais ten stovi. "Vadinasi vyras juodoje mašinoje nėra jis"-pagalvojau. Nebežinojau ką daryti todėl bėgau į savo namo kiemą.

-Ela! - išgirdau šaukiant. Balsas buvo kažkur girdėtas. Tada prisiminiau, kad tai yra Džo balsas! Vaikino kurį esu nusižiūrėjusi. Tačiau ką jis veikia prie mano durų. Mes su juo nekalbėjom gal nuo 8 klasės. -Bėk pas mane,- pridūrė.
Aš greitai atbėgau prie jo. Šeinas taip pat įbėgo į mano kiemą, tačiau pamatęs Džo sustojo.

-Šeinai, ko tau reikia iš jos? - rimtu balso tonu paklausė Džo Šeino.

-Ne tavo reikalas, dink nuo jos arba būsit nušauti abu. - vėl iškėlęs ginklą pasakė Šeinas.

-Niekur aš neisiu ir padėk tą šautuvą. - rimtai su šiokiu tokiu pykčiu pasakė Džo.

-Niekur neisi... Dar pažiūrėsim. - su bjauria šypsena pasakė Šeinas.

Išgirdau labai garsų sprogimą. Tačiau tai buvo ne sprogimas.Tai buvo Šeino šautuvas. Jis šovė į mane ir aš susmukau ant žemės.