Mano Brangioji Lėlytė

8 skyrius

Mano mintis nutraukė trakštelėjimas. Nuėjau į koridorių pažiūrėti kas sukėlė garsą. Bet radau tik kelis trupinėlius žemių. Išvaliau žemes ir nuėjau pas Siuzana. Ji sėdėjo ant lovos ir kalbėjo su savo lėle. Tos akys žiūrėjo į mane...

-Mama?

Siuzė stovėjo tiesiai prieš mane, susirūpinusi. Aš ją apkabinau, nes tiesiog nežinojau ką daryti. Likusią dieną mes abi žaidėm. Jaučiausi kaip maža mergaitė su savo drauge. Mano nuotaika pagerėjo. Naktį kai Tomas jau miegojo iš spintelės išsitraukiau savo dienoraštį ir pradėjau dėstyti viską kas šiandien atsitiko. Atsikėliau ant žemės su dienoraščiu dar rankoje. Įdėjau jį į spintelę ir pradėjau ruoštis. Kaip visada darbe man skambinėjo nepažystamas numeris. Susitariau su Tomu, kad nuo šiol jis Siuze veš į darželį. Vakare namo nelėkiau. Nuvažiavau į parką ir tiesiog vaikščiojau bandydama įsivaizduoti kas viską daro. Kas skambinėja. Namo grįžau apie dešimtą valandą. Visi miegojo todėl stengiausi būti kuo tylesnė, kad jų neprižadinčiau. Miegojau didžiajam kambarį ant sofos. Vis jaučiau, kad kažkas mane stebi. Atsimerkiau ir apžiūrėjau visą kambarį. Nieko nepamačiusi atsisukau į sieną ir užmigau. Girdėjau keistus ir nepaaiškinamus garsus, bet bijojau atsimerkti.
Ryte vos atsikėlus telefone radau vieną žinutę iš to pačio numerio kuris man darbe vis skambina. Joje buvo parašyta:

"Tu vis atsikeli ir bandai mane pamatyti. Ar žinai kiek kambarį yra vietų pasislėpti? Tūkstantis"