Mano Brangioji Lėlytė

3 skyrius

Įlipom į mašiną ir išvažiavome. Tačiau jaučiau kažką keisto lyg kažkas mane stebėjo. Nuvijau šalin tas kraupias mintis. Po kiek laiko Siuzė užmigo su savo nauja lėle rankose. Ta lėlė buvo graži, bet kažkas apie ją man atrodė keista. Gal tos stiklinės akys vis žiūrinčios į vieną tašką gal tie juodi kaip naktis plaukai. Nežinau. Su tokiomis mintimis ir parvažiavau buvo jau devinta. Gerai, kad rytoj šeštadienis. Ryte visi pavalgysim ir eisim pasivaikščioti. Kai pastačiau mašiną paskambinau Tomui, kad ateitų man padėti. Bet skambinti nereikėjo jis per langą mus pamatė ir atbėgo iš mūsų prieš metus pirkto, dviaukščio namo. Aš paiemė visas dovanas iš bagažinės, o aš paiemiau Siuzana su jos lėle.
Kai įėjo į namus užrakinau duris, uždėjau Siuzei pižamą ir paguldžiau ją į lova. Jos lėle padėjau ant naktinio staliuko prie pat lovos, o šalia jos paguldžiau mielutį jos meškiną. Atsiguliau į lovą pasakiau labanakt Tomui ir užmigau. Ryte išgirdau pypsėjimą. Pamiršau žadintuvą išjuongti. Vėl atsiguliau, bet vėl užmigti negalėjau todėl tiesiog pagulėjau kol jis atsikels. Jau dešimta, o Tomas dar miega. Na ir miegalis. Atsikėliau, nusiprausiau ir užsidėjau paprastas,namines kelnes ir maikute. Atėjau pas Siuze pažiūrėti ar ji atsikėlus. Keista lėlė buvo ant Siuzanos stalo, o ne ant naktinio staliuko. Ilgiau apie tai negalvojau, nes ji atsikėlė.

-Labas rytas saule, -pasakiau atitraukdama užuolaidas ir atidarydama langą.

-Labas rytas mama! -sušuko ji.

-Ko tokia laiminga? Gal gerą sapną susapnavai?-paklausiau.

-Ne, tik žinau, kad eisim į parką!

-Kaip sužinojai?

-Lėlytė pasakė! -vėl sušuko ji.

-Na gerai renkis-sunerimusi pasakiau.

Išėjau iš kambario ir nusiraminau. Gal vakar tiesiog jai pasakiau? Taip tai turi būti tiesa...Staiga išgirdau miaukimą. Katė? Tai kad mes neturim katės. Atidariau kambario duris, o ten ant Siuzanos lovos juoda katė guli. Netekau žado.

-Mama, gal galim ją pasilikti prašau, -pasakė ji ir padarė savo mieliausią veidą.-Juk vakar buvo mano gimtadienis, o aš visada norėjau gyvunėlio!

-Siuze iš pirmo mes nežinom iš kur ta katė čia atėjo, o antra ji gali būti pavojinga, -griežtai pasakiau.

-Ji atėjo pro langą ir ji nepavojinga, -susiraukė ji.

Pažiūrėjau pro langą. Kaip tokia maža katytė įlipo į antrą aukštą? Išėjau iš kambario ir nuėjau pas Tomą jis buvo atsikėlęs. Pasikalbėjau su juo. Ir nusprendėm.

-Siuzana gali pasilikti kačiuką, -pasakė Tomas.

Ji atbėgo prie mūsų ir apkabino. Katė sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į lėle kuri vėl atsirado ant naktinio staliuko...