It's All Your Fault

12 dalis

- Klara, žinok, kad grįžau dėl tavęs, sakau tai dar kart...

- O kodėl išvis išvažiavai? A? A?

- Dėl reikalų...

- Tai tuos reikalus, susikišk į subinę, ir lėk atgal iš ten kur atėjęs ...

- Prašau, išklausyk 5 minutes, gerai?

Jau ruošiausi eiti, bet atsisukau į jį, sukryžiavau rankas, ir pamačiau jį žiūrint man į krūtinę...

- Tai sakyk, klausau aš...

Jis pakėlė akis ir pradėjo pasakot, kad jam teko išvažiuot, nes jį pasiemė teta...

- Kodėl ji tave pasiemė?

- Aš nenoriu sakyt...

- Gerai, tada ate, Debile ir gal... atsiprašyk bent.

- Aš jau atsiprašiau, bet... na gerai atsiprašau...

- Aš tau atleidžiu...

Jo akys išsipūtė...

- Už tai, kad veltui išvaistei 5 minutes mano gyvenimo...

- Klara!

Aš išėjau, o paskutinis mano sakinys man labai patiko, man patiko matyti skausmą jo akyse.... skausmą tokį, kokį jis man sukėlė...

Dabar kankiniesi tiktai tu,
Žinodamas, kad nebūsim kartu.
Bet man patinka žiūrėti į tai,
Jausk tai ką jaučiau aš tikrai...

Šioje dalyje vėl nušokau į dabartį, taigi, tikiuosi nesutrikot skaitydami :D.
------> bėje, artėja pabaiga <------

Lauksiu nuomonių komentaruose!
Jei nesunku paspausk vote ☆