cigarette // zjm

2

Mila

Aš turbūt per daug pripratau rūpintis žmonėmis. Pradedant savo motina.

Nors man tik dvidešimt dveji jaučiuosi daug senesnė dėl savo rūpinimosi instinkto.

Žinau, kad tai gana keista, bet tokia aš jau esu.

Vakarėlis ėjo į pabaigą ir tas kvailys vaikinas, su kuriuo kvailai susidūriau ar turėčiau sakyti lindau jam į akis tiesiog pavartęs akis nuėjo toliau nuo manęs.

Man gaila žmonių, kurie visai nesirūpina savimi.

Vėžys yra klastinga liga.

"Žemė kviečia Mila!" Krūptelėjau kai išgirdau savo draugę šiaukiant visai man į ausį.

"Kas tau negerai, Catrinah?" Pavarčiau akis.

"Na, jei tu tu būtum neskrajojus devintam danguj. Na devintam danguj būtum jei patirtum orgazmą." Ji bandė pasijuokti iš manęs, bet man tai nebuvo nė kiek juokinga."Ar tau nepatinka vakarėlis?" Aš apsidairiau.

Jau buvo laužas ir muzika, bet man tai visai nekėlė jokio malonumo.

"Klausyk, Mila kai kas tau turi staigmeną... Nebūk tokia šūdas...." Catrinah kaip visada buvo užsispyrusi daugiau, nei aš norėčiau.

"Apie ką tu kalbi? Kas per staigmena?" Pasisukau į ją, kad pažvelgčiau į jos veidą, kad pastebėčiau ar ji nejuokauja.

"Trevor bus čia už keletos minučių." Ji pasakė man ir išsišiepė.

Ir atrodo mano visas kūnas prisipildė šilumos. Kaip aš sušiktai nežinojau, kad jis grįžta? Ar jis neturėjo man pranešti pačiai pirmai? Nes kiek pamenu jis mano vaikinas.

"Štai ir jis!" Catrinah cyptelėjo arba išleido labai panašų garsą į tai.

"Trevor! O dieve!" Mano vaikinui priartėjus link mūsų aš apsivijau rankomis jo kaklą ir suliečiau mūsų lūpas. "Na, žinai esu supykusi, kad tu pirmiau pasakei Catrinah, kad grįši, o man ne..." sumurmėjau jam į lūpas.

"Gerai, jūs du susiraskit kambarį!" Prunkštelėjo Catrinah, bet rodos ji greičiau nuėjo toliau nuo mūsų.

"Na, juk turėjo būti staigmena, mažute." Jis tyliai pasakė ir aš šyptelėjau.

"Džiaugiuosi, kad tu čia."

"Aš irgi." Jis apkabino mane per pečius.

"Kaip tu sugebėjai, grįžti?" Paklausiau.

"Pasistengiau dėl tavęs,mažyte." Jis mirktelėjo ir prispaudė mane arčiau savęs, nuo jo meilumo man paraudo žandai.

"Pažiūrėk, tu rausti." Jis uždėjo delnus ant mano veido.

Pajaučiau kaip jis mane prisitraukia ir pabučiuoja.

Atsakiau į jo bučinį ir apkabinau jį per kaklą.

"Jums tikrai reikia ramios vietelės." Išgirdau Catrinah balsą.

"Ir vėl tu." Pavarčiau akis ir prisiglaudžiau arčiau Trevor.

"Atnešiau gėrimų." Ji ištiesė mums du plastikinius, raudonus puodelius.

Trevor papurtė galvą atsisakydamas.

Aš paėmiau jį iš jos ir sumurmėjau tylų 'ačiū.'

"Nueikim arčiau prie jūros noriu su tavimi pakalbėti." Trevors sukuždėjo man į ausį, pasijutai nekaip, tikiuosi tai nebus blogas dalykas.

Užsiverčiau puodelį ir pajaučiau deginantį skystį slystant gerkle, kuris šiektiek atpalaidavo.

"Tikiuosi turėsi su kuo grįžti." Pažiūrėjau į Catrinah.

"Jokių problemų, pasilinksmink." Ji nusiuntė man oro bučinį.

Nusijuokiau ir pribėgau prie Trevor, kuris jau buvo pradėjęs eiti.

Supyniau mūsų pirštus ir užsiverčiau puodelį dar kartą.

"Kiek stipru, arne?"

Linktelėjau ir suraukiau nosį.

"Tai degtinė, tu miela kai išgeri." Tevor nusišypsojo savo miala šypsena.

"Ar gi tu nesi už sveiką gyvenimo būdą?"Išgirdau jau girdėtą,pašaipų balsą.

Atsisukau ir pamačiau tą patį juodaplaukį vaikiną.

"Turbūt kažką maišai." Apsimečiau, kad jo nepažįstu, žinant koks Trevor kartais pavydus.

"Kas jis toks?"

Truktelėjau pečius. "Tai ką man norėjai pasakyti?" Paklausiau kai pasiekėmę jūrą, kad nukreipčiau kalbą.

Pamačiau Trevors akyse susijaudinimą, jis suėmė mano rankas ir žiojosi šnekėti, bet pajaučiau ranką ant peties....

Mes sugrįžooom! ((: 🙀