B o n u s IV; P a r t II

506 71 7
                                    


''Dieve, dabar aš gailiuosi, kad leidau tau kalbėti pirmai, nes nėra jokio šanso, kad pašnekėsiu geriau.

''Bet tai nereiškia, kad aš nepabandysiu. Džoja Nikolas Sparks – Taip, aš žinau, kad tai nėra tavo antras vardas – aš myliu tave. Aš tikrai nežinau ką daugiau pasakyti. Tu esi pepperoni mano picai, šokoladas mano tortui... Tu esi viskas man ir dar daugiau. Ačiū, kad egzistuoji. Ačiū, kad paskambinai į Harrison Piceriją. Ačiū, kad esi tokia linksma, tokia šviesi ir ačiū, kad esi savimi.

''Aš nežinau ką daryčiau be tavęs, aš suknistai – velnias, čia bažnyčia... Atsiprašau. Dieve – aš myliu tave taip stipriai. Tu esi ugninga, aistringa, nuostabi ir nereali ir aš esu labai laimingas būdamas dalis tavo gyvenimo.

''Aš prisimenu, kai mes pirmą kartą pasikalbėjom, aš galvojau, kad tu turi patį geriausią balsą, kokį tik aš esu girdėjęs. Aš galvojau tu esi turputi pamišusi, ir kažkokia idiotė. Ir aš taip pat maniau... Ne, aš žinojau, kad noriu daugiau pažinti tave. Ir dabar, pažiūrėk į mus, kol mirtis mus išskirs, ir panašiai! Na, aš nemanau, kad mirtis gali mus išskirti. Mes tiesiog per kieti tam. Modžo Lodžo, ar aš teisus?

''Visgi... Aš esu palaimintas žinoti kažką, kas yra stiprus ir... Šviesus, kas ir esi tu. Tu tikrai esi šviesa, kurią nori matyti, kai aš mirsiu. Ne, aš nenoriu, kad tu mirtum. Ar, kad aš mirčiau. Mes dar daug turim nugyventi. Kartu. Tu esi žymiai geresnė nei JLo. Velnias.

''Taigi, pabaigiant mano siaubingą kalbą, gal galiu tau pasakyti paslaptį?

''Aš manau, kad aš myliu tave labiau, nei tu myli picą.''

Picerijos Vaikinas | ✓Where stories live. Discover now