O n i o n s

763 102 2
                                    


''Sveiki, čia Grožio Namas, Gražuolė kalba.''

''Manau surinkau ne tą numerį. Er - Atsiprašau panele.''

''...Loganai?''

''AHA! Tai ir esi tu! Džoja!''

''Man reikia eiti.''

''Ne, tau nereikia. Tu suknistai liksi prie telefono arba aš tave nužudysiu.''

''Ar tai tavo asmeninis numeris? Beje, aš jau geriau mirčiau.''

''Netrauk to šūdo ant manęs. Mes pasikalbėsim, nori tu to ar ne. Ir išsisaugok šitą numerį, aš tau dar daug kartų skambinsiu.''

''Tai mes turėsim viską išsiaiškinti?''

''Taip. Panašiai.''

''Gerai. Aš ieškojau tavo numerio, ji radau ir paskambinau pasakyti tau...''

''Ką, Loganai? Pasakyti man ką?''

''Aš negaliu taip ilgai išverti nekalbant su tavimi. Ir žinau, mes turim būti susipykę, bet aš nieko negaliu padaryti.''

''Tu visadai buvai minktos širdies žmogus šioje draugystėje.''

''Aš pripažinsiu tai, bet tik pasakyk man... Jei tu nenorėjai kalbėtis su manimi, tada kodėl skambinai į piceriją septynis kartus? Ir tu prabilai tik kartą... Ir jei tu norėjai kalbėtis su manimi... Tada kodėl nesikalbėjai?''

''Tu toks idiotas, tai tiesiog nepaprasta.''

''Žmogau, tiesiog atsakyk man.''

''Puiki, nori atsakymo? Aš negalėjau suknistai kalbėti, nes negalėdavau prabilti, supranti? Tavo balsas priversdavo mane pamiršti ką norėdavau pasakyti. Aš negalėjau pakesti viso to tylaus, nemalonaus dalyko. Tai knisa, žinai? Aš turėjau tik du draugus visame savo gyvenime, ir abu tyčiojosi dėl mano odos spalvos ir tėčio. Taip visada baigdavosi. Aš norėjau, kad man nerūpėtų. Ir man nerūpėjo. Bet tu privertei, kad man rūpėtų.''

''Ir aš esu minkštos širdies...''

''Taip tu esi. Tai tik mano protrūkiai.''

''Kodėl tu taip elgiesi? Kodėl tu rėki ant manęs? Man nelabai patiktų prarasti savo klausą septyniolikos.''

''NES TU MAN PATINKTI, IDIOTE TU! Tą dieną, kai aš paskambinau ir tavęs nebuvo, priežastis kodėl aš buvau liūdna, vėliau nebuvau, nes norėjau, kad tu pagirtum mane, dėl to prakeikto istorijos testo. Buvau liūdna, nes pagaliau buvau pasiruošusi tau pasakyti, kad tu patinki man daugiau nei prakeiktas draugas, ir tavęs nebuvo. Ir man nerūpi, kad aš per stipriai reaguoju, aš tiesiog nebegaliu tikėtis ir prarasti viską vėl.''

''Aš... Aš nežinau ką pasakyti...''

''Tada nesakyk. Aš greitai su tavimi pasikalbėsiu.''

Picerijos Vaikinas | ✓Where stories live. Discover now