-Harry ar tau viskas gerai? Ką tu darai mano kambaryje?-aš paklausiau Harry.
Buvau suglumusi. Gal jis vaikšto per miegus?
-Noriu pasikalbėti,- jis atsakė ir atsisėdo ant mano lovos krašto.
-Gerai, apie ką?-susierzinusi paklausiau, nors man trūko m...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Harry, išmesk jį, mes nenorime, kad kas nors pamatytų, tai" aš sakau.
"Išmesti ką?" Harry klausia nesuprasdamas.
"Tu žinai, ką aš turiu galvoje ..." man gėda sakyti apie apsaugą."Kur tai yra?" numetu patalus nuo savo kūno.
"Mažute, nusiramink" Harry sako mane prisitraukdamas į savo glėbį.
"Harry ką darysime, jei aš tapsiu nėščia? Ką mes darysime? Ar tu jau turi darbą? Mes net nesame vedę, o aš nebaigiau mokyklos ir-" sakau, bet Harry pertraukia mane.
"O šūdas" sako jis ir pasitraukia nuo manęs.
Jis susiėmė už galvos.
"Šūdas!" jis šaukia ir mėto knygas žemyn nuo stalo.
"Gal aš ir nebūsiu mama? Man reikėtų pasidaryti testą... Bet... Viskas bus gerai, aš galėčiau pagimdyti vaikelį ir išmokti juo rūpintis-"sakau, bet ir vėl Harry mane pertraukia.
"Tai šūdas Dahlia! Ką darysime jei tu lauksiesi? Aš negaliu švaistyti pinigų ant sušikto vaiko! Jis mus atskirs ir mes mažiau praleisime laiko. Aš negaliu taip, tai nesąmonė!" jis šaukia ir rankomis užsidengia veidą.
"Tai tu taip manai ape vaiką?" klausiu, o ašaros ritasi žemyn mano veidu.
"Ką? Aš turėjau būti sušiktai laimingas ar tai yra nesąmonė? Kodėl turėčiau dabar būti laimingas, jei vis dar esu jaunas?" jis atsikelia ir šaukia į mano veidą.
"Ką-ą, jaunas? Harry-" Aš sakau, bet jis nutraukia mane dar kartą.
"Išeik", sako jis.
"Ką?" klausiu rydama ašaras.
"Išeik", sako jis tvirčiau.
Aš pasileidžiu iš kambario su nubėgtu tušu ir atrodau, kaip pervažiuota traukinio.
Aš negaliu net apsakyti žodžiais, kaip aš dabar jaučiuosi. Prieš nesuprantant, ką darau aš ištraukiu savo telefoną ir paskambinu kažkam.
"Dahlia?" pasigirsta Zayn balsas.
"Taip" atsakau.
"Dabar vėlu ir pala, tu verki? Kas negerai?" jis sutrinka.
"Ar gali tiesiog pasiimti mane, prašau?" vekšlendama kalbu.
Jis greitai sutinka ir aš laukiu sėdėdama ant šaligatvio.
Tikiuosi, kad gal Harry ateis į lauką, atsiprašys ir pasakys jog myli mane. Bet tie dalykai negali atsitikti realiame gyvenime. Kodėl visjas taip sušikta?
Aš tiesiog pažvelgiu žemyn ir meldžiuosi, kad Zayn greitai čia atsirastų. Matau žibintus ir greitai sustoju prie jo automobilio.
"Labas meile" Zayn sako, nusišypsodamas.
"Labas" sakau.
Jis nori paklausti, kas yra negerai, bet aš žinau, kad jis supranta, kad nenoriu dabar apie tai kalbėti.
"Ar nori grįžti į viešbutį su manimi?" jis klausia.
"Taip prašau"atsakau ir bandau nustoti verkti.
Mes atvykstame į viešbutį ir mes nužingsniuojame į jo kambarį.
"Manau, kad aš padarysiu tai"kažkaip išspaudžiu.
"Ką?" Jis susipainiojas klausia.
"Su juo" sakau nenorėdama minėti jo vardo tuo momentu.
"Dahlia Aš nežinau, kas nutiko, ir jei tu nenori apie tai kalbėti aš visiškai suprasiu. Bet aš tikrai atsiprašau. Tu nenusipelnai verkti vėlai naktį. Aš visada čia, tu žinai tai,"jis sako, ir aš apkabinu jį.
Man tiesiog reikia, kad kažkas man būtų ramstis. Noriu, kad viskas vėl būtų gerai.
Jis trina apskritimus ant mano nugaros ir sako guodžiančius žodžius man.
Aš patikrinu savo telefoną ir tikiuosi gauti toną pranešimų ir praleistų skambučių iš Harry, kuriose klausiama, kur aš esu.
