" Noriu į Manchesterį. "       Silpnai šyptelėjau pribaigdama cigaretę

" Todėl, nes ten nebus Harry? "        Jis žvilgtelėjo į mane, jog įsitikintu, kad jo spėjimas taiklus

" Būtent dėl to. "        Pritariau atidarydama brendžio butelį

      Iš įpročio pirmiau prikišau jį prie nosies, jog pauostyčiau. Silpnai susiraukiau, gurkštelėjus užsimerkiau stengdamasi nekreipti dėmesio į šlykštų skonį. Jake iš manęs perėmė butelį. Stebėjau kaip jis nuryja šlykštų gurkšnį gėrimo

" Žinai, jaučiuosi tikras mėšlius tai sakydamas, tiesiog jei tau reikia kam nors išsipasakoti, aš pasiruošęs išklausyti. "         Jis padėjo brendžio butelį tarp mūsų

" Iš pradžių turėtum mane labiau prigirdyti. "        Prunkštelėjau paimdama brendžio butelį, vėl tas šlykštus skonis

" Ar tai tau padeda? "        Žvilgtelėjau į Jake bandydama suprasti ką jis turi omenyje

" Oh taip. Manau tai mano išsigelbėjimas "       Prunkštelėjau pakeldama brendžio butelį bei priglausdama jį prie lūpų. 

     Pamažu taip geriant skonis nebėra toks šlykštus, tiesiog nebesijaučia. Kilstelėjau sunkias akis į Jake kuris dabar skersai patalpos mėtė akmenukus

" Jake ar kada nors viskas susitvarkys? "        Stebėjau kaip jo ranka sustoja ore, jis tarp pirštų laiko nedidelį akmenuką kurį ruošėsi sviesti. Jis nuleido ranką žemyn numesdamas akmenuką šalia savo kojų.

" Kimberly, viskas bus gerai, galbūt ne šiandien, galbūt ne rytoj, bet tikrai bus. "       Jis guodžiamai sumurmėjo įsižiūrėdamas į mane, nuleidau akis link savo sportbačių.

" Žinoma bus. "        Silpnai šyptelėjau

" Už tai ir išgerkim. "        Silpnai nusijuokiau atsigerdama brendžio, jaučiu kaip mano kūnas pamažu atsipalaiduoja, nebesuku sau galvos kiek dabar galėtų būti valandų, nesuku galvos dėl koledžo, tiesiog sėdžiu čia atitrūkdama nuo gyvenimo tempo. Nors kelioms valandoms.

" Ar dar ilgai žadi vilkėti juodus drabužius? "       Pasiteiravo Jake, jaučiau linksmą pasišaipymą jo sakinyje

" Tai mano mėgstamiausia spalva, ji tau nepatinka? "       Bandžiau pavaizduoti, jog įsižeidžiau, alkoholis pamažu valdo mane

" Atrodo, jog kažkas iš tavo giminių mirė ir tu tiesiog gedi dėl to. "       Jis prunkštelėjo

" Žinai, Harry išvykimas buvo daug kartų blogiau nei tai. "       Paaiškinau jam, jis keistai išsišiepęs klausėsi

" Turiu jo naująjį numerį. "       Jake stebėjo kaip reaguosiu

     Žinoma aš turėjau daugybe šansų gauti Harry naująjį numerį, tiesiog laikiausi iš paskutiniųjų neleisdama savęs šitaip skaudinti

" Aš beprotiškai norėjau su juo pakalbėti, vis dar noriu. Man nežmoniškai knietėjo sužinoti, kodėl jis taip elgiasi, kodėl tiesiog paliko mane kaip susmukusią daržovę. Noriu žinoti viską, sušiktai noriu išgirsti jo balsą, tiesiog negaliu sau to leisti. Jis aiškiai leido suprasti, jog viskas baigta. Bijau, jog man bus tik blogiau išgirdus jo balsą. Aš nenoriu giliau įklimpti į tą prarają. Aš sušiktai pasiilgau jo apkabinimų, pasiilgau kaip jis atidžiai nagrinėdavo mane. Pasiilgau tiesiog žiūrėjimo į jį. Aš net sušiktai pasiilgau kaip šiurkščiai jis kartais elgdavosi su manimi. O kiekvienus mūsų barnius mielai ištverčiau iš naujo, nes puikiai žinau, jog po to viskas bus gerai, mes visuomet rasdavome išeitis iš pačių kebliausių situacijų. Jis visuomet sugebėdavo mane sulaikyti, tiesiog priversdavo patikėti juo. Patikėti, jog viskas bus gerai.. "      Delnais užsidengiau veidą, šnirpštelėjau nosimi

" Bet nebebus. "        Sumurmėjau į Jake džemperį, jis jau sėdėjo šalia manęs ant cementuotų grindų, stipriai suspaudęs mane savo glėbyje

      Man nusiraminus jis šiek tiek atsitraukė, jog galėtu žvilgtelėti į mano ašarotas akis. Nykščiu lyg valytuvais nubraukė paskutines ašaras užsilikusias ant skruostų. Dabar jo melsvai pilkos akys smigo į manąsias. 

      Nesitraukiau atgal jam pradėjus lengvai linkti link manęs. Nesipriešinau jo lūpoms prigludus prie manųjų, atsakiau į jo bučinį, vieną ranką užmesdama ant jo kaklo. Kitą uždėjau ant jo žandikaulio, būtent taip kaip ją uždėdavau ir Harry.

Kai liaujiesi prisiminti, pamažu užmiršti.

II SEZONAS:  https://www.wattpad.com/story/58746544-leicester-city-ii

Leicester CityWhere stories live. Discover now