Leicester City

56

      Man atsiprašinėjant Nolan dėl Harry kvailų veiksmų, jis tikino jog viskas gerai ir, kad pats to prisiprašė. Harry vis dar girtas, bet paeina savo kojomis todėl man nereikia vargti su juo 

     Tikiuosi, jog nei mano nei Harry mamos nebus, na ir dar tikiuosi, kad močiutė nesupras koks girtas Harry yra. Ji niekuomet nemėgo geriančių žmonių. Iš pradžių įleidau svirduliuojantį Harry tuomet pati įėjusi uždariau duris už savęs. Iš virtuvės pusės sklido blanki šviesa. Nusispyrusi sportbačius žvilgtelėjau į Harry susilenkusi ir vargstantį su savo batų raišteliais. Išgirdau žingsnius iš virtuvės

" Oh , Kimberly tai jūs. "        Nusišypsojo nužvelgdama mus su Harry tamsiame prieškambaryje

" Kur mama? "        Pasiteiravau nugara užstodama Harry kuris vis dar kariavo su savo batų raišteliais

" Mes virtuvėje visos trys geriame arbatą, pliurpiame. "       Linksmai sukikeno

" Užkaisti jums arbatos? "       Pasiteiravo, kai Harry nusispyrė batus

" Ne, dėkoju. Mes pavargę. "       Šyptelėjau jai

     Būtų baisu jei tokios būsenos Harry nuvesčiau prie stalo lyg niekur nieko

" Na gerai. "        Ji šyptelėjo nužingsniuodama atgal į virtuvę

" Kim. "      Nerišliai numurmėjo Harry

     Jo žvilgsnis buvo tuščias, sekundę pagalvojau, kad užmigo stovėdamas. Sučiupau jo ranką nieko neatsakiau. Harry kartais užkliūdavo tamsoje už kokio baldo ar susvirduliuodavo, bet jaučiausi jo didvyrė sugebėjusi pargabenti jį į kambarį be jokių nesklandumų

" Kiek dabar valandų? "       Pasiteiravo atsisėdęs ant lovos, lauke sutemo, bet neskubėjau kambaryje įjungti šviesos, dar nenoriu matyti Harry girto veido

" Septynios vakaro. "         Atsakiau padėdama Harry mašinos raktelius ant komodos

" Aš šiek tiek nusnūsiu. "       Sumurmėjęs per galvą nusitraukė savo džemperį, nesu tikra ar norėjo ar netyčia su juo nusimovė ir marškinėliai buvę po juo, Harry išsitiesė ant nugaros nekreipdamas dėmesio į tai, jog aš vis dar čia. Gulėjau lovoje su juo dar gerą valandą, stebėjau jo ramų, miego apimtą  veidą.

     Išėjusi iš kambario nužingsniavau link virtuvės iš kurios sklido linksmas kikenimas.

" Sveika Kimberly. "        Pasisveikino Harry mama man pasirodžius tarpduryje. Mama sėdėjusi nugara į mane atsisuko

" Kaip sekėsi su draugais? "       Pasiteiravo man prisėdus šalia

" Buvo smagu. "        Nužiūrėjau stalą apkrautą įvairiais gardumynais. Nuo ko pradėti?

" Kur Harry? "        Pasiteiravo Harry mama po keletos minučių tylos

      Sulėtinau sausainio kramtymą svarstydama ką turėčiau atsakyti

" Jis šiek tiek pavargęs, dabar ilsisi "        Atsakiau trumpai nepakeldama akių nuo sausainių

" Einu pakalbėti su juo. "       Ji atsistojo nuo kėdės, atsistojau taip pat, privalau ką nors sugalvoti dabar, kol ji dar nerado savo girto sūnaus miegančio kambaryje. Ir kol jis neprikalbėjo kokių baisių dalykų, kuriuos jis mėgsta kalbėti

" Jis  jau užmigo. "        Ji atsisuko į mane 

" Tikrai? "        Ji susiraukė, nieko neatsakiau ji tiesiog išžingsniavo iš virtuvės. Šaunu

" Kimberly kas vyksta? "        Pasiteiravo mama žvilgtelėdama į mane vis dar stovinčią ir svarstančią ką turėčiau daryti

" Nežinau. "        Sumurmėjau išeidama iš virtuvės

     Harry mama jau buvo pas Harry kambaryje, tai rodė šviesa sklindanti iš kambario kuriame gulėjo Harry

" Tu ir vėl girtas ? "        Girdėjau pakeltą Harry mamos balsą, būdama svetainėje.  

     Atsisėdusi ant sofos tamsioje svetainėje uždraudžiau sau kištis į Harry ir jo mamos reikalus

" Palik mane. "        Sumurmėjo Harry dusliai

" Nebandyk mano kantrybės! "        Ji suriko, meldžiausi, jog mama neitų aiškintis kas ten vyksta

" Tu ir vėl į tai veliesi? Vėl mušiesi? Matau tai iš tavo krumplių. Kas blogai su tavimi ? "       Ji šaukė, esu įsitikinusi, kad mama su močiutė girdėjo tai net būdamos virtuvėje

" Kas su tavimi blogai?! "       Harry sušuko jai atgal esu tikras, jog jis sėdi, o galbūt net ir stovi

" Su manimi viskas gerai, norėčiau, jog paaiškintum kodėl veliesi į muštynes? "       Annie's balsas šiek tiek nusileido

" Su tavimi viskas gerai? Ar tikrai? Galbūt priminti kaip tu sušiktai palikai mus su tėvu? Per švelniai pasakyta jog palikai.. Tu iškeitei. Štai šis žodis labiausiai tinkantis. Iškeitei mus į alkoholį! "       Jis sušuko, esu įsitikinusi, jog jis nebesėdi ant lovos, jis negalėtų tiesiog išsėdėti ant lovos.

     Jis tikriausiai stovi priešais savo mamą ir šaukia ant jos. Iškeitė į alkoholį. Štai kur yra esmė. Alkoholis, būtent todėl Harry nervinosi, kai jo mama vakar vos pastovėjo ant kojų, tai yra būtent tai kodėl jis sakė, jog jis nenori, jog ji grįžtų prie to.

" Ką nori, jog padaryčiau, negaliu to ištaisyti? Tai praeitis nenoriu sukiotis į ją. Ar ilgai dar priekaištausi dėl to? Man buvo sunku, tavęs daugybę kartų esu atsiprašiusi dėl to. Nori, jog atsiklaupčiau ir dar kartą atsiprašyčiau? Ko tu nori iš manęs! "       Sakinio gale ji įsiaudrino ir jos balsas pakilo kaip ir prieš tai

" Tu nebegali padaryti nieko, turėjai progą sugrįžti, kai man tavęs reikėjo, kai sušiktai tavęs reikėjo, tu nebuvai šalia, kai mano pirmąją merginą išprievartavo, ką aš turėjau daryti? Tavęs tiesiog nebuvo šalia. "      Jis kalbėjo tyliau, įsivyravo mirtina tyla tuomet šniurkštelėjau nosimi gerai nesuvokdama, jog verkiu delnais perbraukiau per ašarotus skruostus

" Aš norėjau būti šalia. "       Harry mama sumurmėjo užsikirtinėdama, manau ji taip pat verkia, tai yra per skaudu girdėti iš savo sūnaus. Vienintelio sūnaus

" Galbūt ne pernelyg, jei nesugrįžai, kai prašiau, kad grįžtum. "       Jis atsakė, išgirdau kaip jis pačiupo savo mašinos raktelius tuomet dideliais žingsniais perėjo per svetainę net nepastebėdamas manęs sėdinčios tamsoje bei lengvai kukčiojančios

" Harry! "        Sušukau staigiai pakildama bei nubėgdama paskui jį, man atsidūrus prieškambaryje laukinės duris trinktelėjo priešais mane.

      Staigiai įsispyrusi į savo sportbačius net nesivargindama užsirišti jų, išbėgau paskui jį, Harry jau išėjo pro laiptinės duris. Žemyn lipau po kelis laiptus stengdamasi neišsisukinėti kojų. Pravėrus laiptinės duris bandžiau nekreipti dėmesio, jog išbėgau vos po marškinėliais. Harry dideliais žingsniais žingsniavo link mašinos. Sekiau paskui jį, nerangiai užkliūdama už nelygiai išklotų kiemo plytelių, kiekvieną mano užkliuvimą lydėdavo tylus nusikeikimas. Žinau, jog jis žino, kad seku paskui jį. Žinau, kad jis būtų tokią sunkią akimirką šalia manęs.

     Todėl aš privalau būti šalia jo.